Kunigas Rytis

Atskleisk tai, kas geriausia

SEKMADIENIO MOKYMAS IR SAVAITĖS MALDA

Esame mylimi

2021 01 10

Iš dangaus pasigirdo balsas: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi /Mk 1, 11/“.

Pakalbėkime apie tai, kad esame mylimi Dievo sūnūs ir dukros. Mus jungia meilės ryšys. Mūsų Kūrėjas žvelgia į mus ir gėrisi mumis. Jis mus myli nė dėl to, kad mes ką nors didingo sukūrėme, nuveikėme, pasiekėme. Jis mus myli ne dėl mūsų tikėjimo, nuopelnų, pasiaukojimo, tarnavimo darbų. Jis mus myli ne dėl to, kad mes išugdėme daug dorybių, vykdėme jo valią, laikėmės jo įsakymų. Jis mus myli, nes mes esame jo nuostabiausi kūriniai. Ji žvelgia į tai, kas dieviška mumyse. Jis kiekviename iš mūsų mato savo atvaizdą. Jis gėrisi savo kūryba.

Vienas vyras mirė gyvendamas didžiausiame skurde. Jis gyveno gatvėse, nakvodavo parkuose. Ten bendraudavo su kitais benamiais. Kai jis mirė, po laidotuvių jo artimieji atėjo paimti jo daiktų iš jo sandėliuko. Ten jie rado daug visokių senų daiktų, kuriuos jis per daugelį metų surinko iš šiukšlių dėžių. Tarp šiukšlių jie rado ir seną apdulkėjusį paveikslą. Jie nunešė paveikslą pas senų meno kūrinių specialistą tam, kad jis jį nuvalytų ir atnaujintų. Apžiūrėjęs paveikslą, jis pastebėjo, kad tas paveikslas buvo ypatingai brangi vienos kolekcijos dalis. Jis buvo nutapytas vieno įžymaus 19 amžiaus dailininko. Jo vertė siekė kelių milijonų dolerių sumą. Tikriausiai tas benamis nežinojo, kokia vertybė slypėjo tarp jo šiukšlių ir dulkių. Jo gyvenimas tikrai būtų buvęs kitoks, jei jis būtų žinojęs, kokį vertingą kūrinį jis turėjo savo sandėliuke.

Dažnai mes gyvename pamiršdami, kas mes esame, iš kur ateiname, ką turime savyje, kokia mūsų vertė. Esame nutapyti paties žymiausio dailininko. Panašiai kaip ir tas skurde miręs vyras, mes irgi dažnai nepastebime, kokie vertingi esame, kokių talentų, sugebėjimų, savybių ir galių turime savyje. Kiekvieną rytą turime kartoti: „Nesu paprastas žmogus. Esu ypatingas kūrinys, kuris nešiojasi Dievo pirštų antspaudus ant savo kūno, proto ir sielos. Esu mylimas Dievo vaikas, jo globojamas, laiminamas“.

Dievas kurdamas visatas sakė: „Tebūna šviesa“. Kai atsirado šviesa, jis sakė, kad tai gerai. Jis gėrėjosi šviesa, nors visa kita dar buvo tik chaosas. Kai sukūrė vandenyną ir sausumą, jis sakė: „Tai gerai“. Pasaulis dar buvo nebaigtas. Jame trūko augalų ir gyvūnų. Tačiau Dievas užbaigęs kiekvieną vieną kūrybos proceso dalį džiaugėsi ir gėrėjosi savo darbo rezultatais. Jis mąstė ne apie tai, ko dar trūko pasaulyje. Jis gėrėjosi tuo, kas jau buvo sukurta, kas buvo gera ir gražu.

Daugelis žmonių negali didžiuotis savimi ir savo darbo vaisiais, nes jie nuolat mąsto apie savo silpnybes, trūkumus, netektis, nesėkmes. Jie negali savęs pagirti, gėrėtis tuo, ką sukūrė. Jie nemyli savęs, nes jie mato vien tik neigiamus dalykus savyje, nesėkmes gyvenime ir savo darbo trūkumus. Kaip sunkiai bedirbtų, jie vis nepatenkinti savimi. Turime mokytis pirmiausiai žvelgti ne į savo klaidas, bet į tai, ką gerai padarėme. Turime rasti, tai, ką padarėme teisingai, pripažinti tai, gėrėtis ir džiaugtis tuo. Kiekvienos dienos vakare turime sakyti: „Taip, suklydau. Žinoma, turiu silpnybių ir trūkumų. Padariau viską, ką galėjau. Bet dabar esu palaimintas. Esu mylimiausias ir vertingiausias Dievo kūrinys“.

Šventasis Raštas sako: „Mes esame jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti /Ef 2, 10/“. Tai reiškia, kad nesame atsitiktinai atsiradę pasaulyje. Dievas nedaro kopijų. Nėra tokių pačių pirštų antspaudų, tokių pačių akių, tokių pačių genų. Jei norime gyvenime atskleisti visą savo potencialą, turime žvelgti į save, kaip į nuostabiausią Dievo kūrinį. Jei norime kurti laimingą gyvenimą, turime į save žvelgti, kaip į ypatingą, nepakartojamą asmenybę.

Kai Jėzus atėjo pas Joną krikštytis, jis dar nebuvo nuveikęs jokių didelių darbų. Jis dar nebuvo padaręs stebuklų. Jis dar neišgydė jokio ligonio. Nesuteikė neregiams regėjimo. Jis dar nebuvo pavertęs vandens vynu. Jis dar nemokė žmonių. Bet balsas iš dangaus sakė: „Tai yra mano mylimasis Sūnus, kuriu aš gėriuosi“. Tėvas gėrėjosi savo Sūnumi ne dėl jo nuopelnų, jo nuveiktų darbų, jo laimėjimų. Tėvas gėrėjosi ne Sūnaus tarnavimo darbais, jo įkvepiančiais pamokslais ir išgydymo stebuklais. Jis gėrėjosi juo pačiu.

Kai Dievas žvelgia į jus, sako: „Tai mano kūrybos šedevras. Aš didžiuojuosi savo rankų darbo kūriniu. Matau savo atvaizdą tavyje. Tu suteiki man labai daug džiaugsmo. Tu džiugini mano širdį. Tu esi mano mylimasis sūnus, mano mylimoji dukra. Matau tavyje dar daug neatskleisto dieviškumo. Matau tavyje savo neribotą meilės galią. Tu nuostabus, nepakartojamas, ypatingas, palaimintas, atpirktas, išlaisvintas, apdovanotas, brangus. Kurdamas vandenynus, kalnus, galaktikas, stengiausi padaryti tai labai gražiai. Tačiau kurdamas tave, aš įkvėpiau savo paties gyvenimą į tavo širdį. Tu esi labai vertingas“.

Kartais reikia labai daug nuolankumo, kad pastebėtume ir pripažintume savyje Dievo kūrybos grožį. Dažnai mūsų mintyse kartojame: „Esu nepatrauklus, nereikalingas, lėtas, neišmintingas, netalentingas“. Kartokime galingus Šventojo Rašto žodžius: „Esu nuostabiai sukurtas. Esu vertingiausias meno kūrinys. Esu ypatingas, nepakartojamas, talentingas, palaimintas, apdovanotas“. Jei savyje įžvelgsime Dievo kūrybos grožį ir galią, mes atrasime dar daugiau pasitikėjimo savimi, daugiau drąsos, daugiau stiprybės ir ramybės. Tuomet dar labiau atskleisime savo talentus ir dovanas. Mus pastebės reikiami žmonės. Mes sukursime naujų galimybių. Nugalėsime visas kliūtis. Peržengsime visus priešus. Mes gyvensime tą gyvenimą, kuriam esame sukurti.

-

Savaitės malda

Visagali Amžinasis Tėve, dėkoju, kad myli mane ir gėriesi manimi per savo Sūnų Jėzų Kristų. Mano vertingumą parodo, ne mano išvaizda, talentai, patirtis, žinios, intelektas, išsilavinimas, dorybės, pasiekimai, kūriniai ir tarnavimo darbai. Esu mylimas ir vertingas, ne tu esi mano Kūrėjas. Tu įkvėpei man savo dieviškumą ir pašaukei mane į gyvenimą. Tu apdovanojai mane savo palaima, kuri atveria man naujas galimybes, siunčia reikiamus žmones, duoda man daug nuostabių dalykų, kuriuos tu esi man paruošęs. Esu pripildytas tavo galios ir malonės. Dėkoju Dieve, kad nuostabiai mane sukūrei. Tu sukūrei mane nepakartojamą. Tau patinka mano šypsena, mano žvilgsnis, mano charakteris, mano. Nesu kopija. Esu tavo kūrybos šedevras. Tu man įkvėpei savo gyvenimą tam, kad aš kvėpuočiau tavo kvėpavimo ritmu. Tu davei man savo galią ir palaimą. Tu mane besąlygiškai myli. Manyje slypi tavo galia, kuri prikėlė Jėzų iš mirties. Tu dovanojai man talentus, kūno ir veido išvaizdą, temperamentą ir charakterį. Dėkoju, kad taip nuostabiai mane tu sukūrei. Tu davei man visa tai, ko reikia laimingam ir sėkmingam gyvenimui. Mokyk mane pastebėti tavo atvaizdą savyje. Padėk man kasdien prisiminti, kad tu mane sukūrei, gėriesi manimi, myli ir laimini mane per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.

Kun. Rytis Gurkšnys