Kunigas Rytis

Atskleisk tai, kas geriausia

ANEKDOTAI

Du bendradarbiai kalbėjosi. Vienas pasakojo tai, ką jis girdėjo apie trečią bendradarbį. Po to kitas paprašė jį: „Papasakok man daugiau apie jį.“ Pirmasis atsakė: „Negaliu daugiau nieko apie jį pasakyti. Aš jau tau ir taip pasakiau apie jį daug daugiau negu žinau.“

-

Dievas Tėvas nusprendė ateiti į žemę pažiūrėti kaip gyvena žmonės. Angelas jį atvedė į ūkininko lauką. Karštą vasaros dieną ten labai sunkiai dirbo žmonės. Jie buvo pavargę suprakaitavę, apdulkėję. Dievas klausė angelą: „Kodėl šie žmonės taip sunkiai dirba?“ Angelas atsakė: „Dieve, tu gi sakei žmogui, kad savo prakaitu duoną uždirbsi“. Dievas tarė: „Aš tik pajuokavau. Kodėl jie to nesuprato?“ Jie nuėjo toliau ir priėjo didelio miesto centrą. Ten vaikščiojo kunigai, gražiai apsirengę, nepavargę ir nesuprakaitavę. Dievas vėl klausė angelą: „O kodėl šitie neužsidirba savo duonos prakaitu?“ Angelas atsakė: „Tai yra tie, kurie suprato, kad tu, Dieve, pajuokavai“.

-

Kosminiame laive dėl gedimo nebeveikia jokie prietaisai. Kosmonautas susisiekia su žeme ir klausia, ką daryti. Žemė: „Patikrinkite atsarginį valdymo pultą. Ar veikia?“ Kosmonautas: „Ne. Neveikia“. „Tada paspauskite avarinį mygtuką. Ar veikia?“ Jis sako: „Ne“. Žemė: „Tuomet kartokite paskui mane: „Tėve mūsų, kuris esi danguje,...“

-

Vienas vyras pasakojo savo draugui: „Per karantiną visiems buvo nurodyta sėdėti namuose. Aš atsisėdau. Bet paskui pagalvojau, kad man nepatinka sėdėti vienam namuose. Tuomet aš atsiguliau“.

-

Vienas profesorius aiškino, kad demokratija atsirado nuo pasaulio pradžios. Kartą Dievas pasikvietė Adomą. Atvedė Ievą pas jį ir tarė: „Adomai, dabar pasirink savo žmoną.“ Taip atsirado demokratija.

-

Vieną vakarą žmona paklausė vyrą: „Mielasis ar kada nors matei sulamdytus 20000 eurų?“ Vyras atsakė: „Ne, nemačiau...“ Žmona tarė: „Tuomet nueik į mūsų garažą, ir pamatysi.“

 -

Vienas vyras Naujųjų metų pradžioje kalbėjo su savo draugais ir pasakė: „Praėjusiais metais perskaičiau labai daug knygų apie tai, kokią didelę žalą žmogui daro cukrus ir greitas maistas. Padariau pasiryžimą šiais metais daugiau nebeskaityti tokių knygų“.

-

Vieną dieną žmogus paklausė Dievo: „Kokios trukmės yra amžinybė danguje?“ – Dievas jam atsakė: „Tai kaip 1 sekundė žemėje.“ Žmogus vėl klausė: „O kokios vertės tau yra 1 milijonas dolerių?“ Dievas atsakė: „Tai kaip vienas centas žemėje.“ Žmogus paprašė: „Dieve, tuomet duok man tą vieną centą.“ Dievas atsakė: „Gerai. Tik palauk 1 sekundę.“

-

Baptistų pastorius, katalikas kunigas ir televizijos pamokslininkas vieną dieną staiga numirė ir atėjo prie Dangaus vartų. Šv. Petras pasitiko juos ir tarė: „Labai atsiprašome, bet mes nesitikėjome, kad šiandien jūs ateisite. Jūsų kambariai Danguje dar neparuošti. Ar galėtumėte palaukti kelias savaites pragare?“ Dvasininkai atsakė: „Žinoma, kad galime.“ Pragaro vedėjas atėjo ir pasiėmė juos. Po kelių dienų jis skambino iš pragaro šv. Petrui: „Kuo greičiau pasiimk juos iš čia, nes jie griauna visą pragaro tvarką.“ Šv. Petras klausė: „Kaip gali sugriauti jūsų tvarką?“ Vedėjas aiškino: „Katalikų kunigas atleidžia visiems nuodėmes, baptistų pastorius krikštija visus atsivertusius. O charizmatiškasis televizijos pamokslininkas savo ugningais pamokslais baigia surinkti pakankamai pinigų oro kondicionieriui pragare įrengti...“

-

Ligonis atsibudo po operacijos, pramerkė akis, pamatė kažkokį vyrą baltais drabužiais ir paklausė: „Gydytojau, ar pavyko operacija? Ar aš pasveiksiu?“ Vyras atsiliepia: „Ne. Jūsų operacija nepavyko. Aš ne gydytojas. Aš esu šventasis Petras.“

-

Trys vienuoliai sunkiai sirgo, vieną dieną numirė ir pateko į dangų. Jėzus klausia: „Jei dabar jus leisčiau grįžti į žemę, ką pirmiausiai padarytumėte grįžę?“ Domininkonas: „Pasakyčiau pamokslą ir pasakyčiau, kad nebedarytų žmonės jokių nuodėmių.“ Pranciškonas: „Pasakyčiau žmonėms, kad dar labiau dalytųsi savo turtu su stokojančiaisiais.“ Jėzuitas: „Sugrįžęs, pirmiausiai pakeisčiau savo gydytoją.“

-

Moteris keliavo lėktuvu ir skaitė Bibliją. Šalia sėdintis vyras paklausė: „Ar jūs tikrai tikite tuo, kas ten parašyta?“ Ji atsakė: „Taip tikiu. Juk tai Šventasis Raštas.“ Jis toliau klausė: „Kaip jūs galite tikėti pasakojimu apie pranašą Joną? Kaip jis galėjo išbūti tiek daug dienų žuvies pilve?“ Ji atsakė: „Aš nežinau. Bet kai nueisiu į dangų paklausiu jo?“ Tada vyras paklausė: „O jeigu jo nebus danguje, kaip jūs tada jo paklausite?“ Ji atsakė: „Tada jūs pats galėsite jo paklausti.“

-

Vyras vaikščiojo Baltijos jūros pakrante ir išgirdo Dievo balsą: „Tu buvai man ištikimas visą gyvenimą. Norėčiau tave apdovanoti. Kokį norą turi, kad aš išpildyčiau?“ Niekada nebuvau Amerikoje. Labai norėčiau, bet labai bijau skristi ir plaukti laivu. Ar galėtum pastatyti man tiltą per atlantą? Dievas atsakė: „Tai labai sunku. Nėra tokios statybos kompanijos, kad galėtų statyti tiltą tokiame gylyje. Sugalvok kitą norą.“ Žmogus tęsė: „Gerai. Kaip žinai, Dieve, esu išsiskyręs 4 kartus ir visos mano buvusios žmonos sakė, kad aš nejautrus ir neatidus joms. Padaryk Dieve taip, kad aš sugebėčiau geriau suprasti moteris.“ Dievas ilgokai pamąstęs atsakė: „Gal tada geriau aš tau pastatysiu tiltą per vandenyną.“

-

Klebonas labai mėgo žvejoti ir pasakė savo pagalbininkui vikarui sekmadienio ryte: „Jaučiuosi prastai ir nebūsiu bažnyčioje.“ Ir išvažiavo žvejoti. Jis užmetė meškerę ir tuojau pagavo labai didelę žuvį. Angelas sako Dievui: „Kam tai padarei? Kodėl tu jam padėjai?“ Dievas atsakė: „Pažiūrėsim, kam jis apie šitą sekmadienio ryto laimikį papasakos?“

-

Nedidelis lėktuvas sugedo ir krenta žemyn. Jame keturi žmonės ir tik trys parašiutai. Vienas sako: „Aš esu žinomas chirurgas. Galėčiau daug žmonių išgelbėti. Todėl imu parašiutą ir šoku.“ Tuojau kitas sako: „Esu raketų inžinierius, pats protingiausias specialistas pasaulyje. Žmonėms manęs labai reikia. Imu parašiutą ir šoku.“ Kai tie du iššoko, senas kunigas sako: „Aš jau senas. Tau, berniuk, visas gyvenimas dar ateityje. Imk paskutinį parašiutą, gyvenk ir tarnauk žmonėms.“ Berniukas atsako: „Bet mes dar turime du parašiutus. Protingiausias žmogus pasaulyje paėmė mano kuprinę ir su ja iššoko.“

-

Vienas krepšininkas patyrė galvos traumą, neteko sąmonės, pateko į ligoninę ir išgyveno klinikinę mirtį. Po trijų dienų atsigavo. Jį aplankęs komandos draugas paklausė: „Tu buvai miręs. Ar matei Dangų?“ Jis atsakė: „Taip labai trumpai buvau ten.“ Draugas vėl klausė: „Ką ten gero matei?“ Jis atsakė: „Turiu tau dvi naujienas. Turiu vieną gerą, kitą blogą. Gera yra ta, kad danguje tikrai yra žaidžiamas krepšinis. Bloga, kad jau šį trečiadienį tau ten suplanuotos varžybos.“

-

Vienas vyras nuvyko atostogauti į Bahamų salas viena diena anksčiau už žmoną ir išsiuntė jai trumpą žinutę elektroniniu paštu. Tačiau skubėjo ir suklydo rašydamas adresą. Laišką gavo kita moteris, kuri prieš savaitę palaidojo savo vyrą. Kai perskaitė tą žinutę garsiai sušuko. Visi namiškiai subėgo ir perskaitė kompiuterio ekrane: „Mieloji, aš ką tik atvykau į vietą. Čia labai karšta. Viskas parengta tavo atvykimui. Lauksiu tavęs rytoj. Iki.“

-

Vieno vienuolyno vienuoliai pietaudavo tylėdami. Pietų metu galėdavo kalbėti tik tuomet, kai jie pastebėdavo, kad ko nors trūkdavo ant stalo. Jie negalėdavo nieko prašyti sau patiems. Tačiau jie galėdavo paprašyti ko nors šalia sėdinčiam broliui. Vienas vienuolis valgė sriubą ir pastebėjo, kad jo lėkštėje įkritusi pelė. Jis pakėlė ranką ir stalo patarnautojui tarė: "Mano kaimynui trūksta pelės sriuboje."

-

Restorano padavėjas atnešė patiekalo lėkštę su kepsniu joje. Klientas mandagiai pasakė pastabą: „Jūsų pirštas uždėtas ant kepsnio.“ Padavėjas ramiai atsakė: „Žinau. Aš nenoriu, kad šis kepsnys dar kartą iškristų iš lėkštės.“

 -

Gyveno penkios draugės. Kiekvieną savaitę susirinkdavo pasikalbėti. Kiekvieną kartą viena arba dvi negalėdavo dalyvauti susitikimuose. Vieną dieną susirinko visos penkios. Viena tarė: „Šiandien esame visos penkios. Labai blogai, nes dabar neturėsime apie ką kalbėti.“

-

Vyras ir žmona gražiai gyveno kartu. Būdami apie 90 metų amžiaus vieną dieną jie abu staiga mirė ir pateko į dangų. Ten jiems labai patiko. Ten buvo labai gražu ir gera. Labai skanūs valgiai, puikūs drabužiai, nuostabūs žmonės, daug įvairių pramogų ir įdomios veiklos. Jie buvo labai laimingi. Vyras tarė žmonai: „Gaila, kad tik dabar čia patekome. Būtume čia jau seniai buvę, jei ne tas tavo sveikas maistas, kurį kasdien valgėme.“

-

Du 90 metų vyrai gyveno senelių slaugos namuose. Jie buvo labai geri draugai ir dažnai kalbėdavosi. Kartą vienas paklausė: „Pamiršau tavo vardą. Primink man savo vardą.“ Draugas truputį pamąstė ir atsakė: „O tau greitai reikia mano atsakymo.“

-

Vieną dieną žmogus numirė. Šv. Petras pasitinka jį ir veda prie dangaus vartų. Pakeliui jis rodo daug laikrodžių, pakabintų ant sienų. Žmogus klausia: „Kas tai?“ Apaštalas atsako: „Šių laikrodžių rodyklės juda tik tuomet, kai žmogus žemėje padaro nuodėmę. Štai popiežiaus Pranciškaus laikrodis. Jis juda labai lėtai. Štai Motinos Teresės laikrodis irgi juda labai lėtai.“ Žmogelis su nekantrumu paklausė: „Ar galiu pamatyti savo laikrodį?“ Šv. Petras atsakė: „Taip. Jis pakabintas mūsų raštinėje, nes sukasi labai greitai. Jį naudojome kaip ventiliatorių patalpų vėdinimui.“

-

Tėvelis su sūnumi per Mišias sėdėjo antrame suole. Sūnus buvo labai judrus. Jis niekaip negalėjo suvaldyti bėgiojančio trimečio sūnaus. Jis pagriebė jį ir nešė jį ant rankų per pagrindinį praėjimą link durų. Vaikas pradėjo rėkti: „Meskitės už mane.“

-

Anūkė sėdėjo ant senelio kelių, apžiūrinėjo senelio senas, kietas, raukšlėtas rankas ir klausė: „Seneli, ar tave Dievas sukūrė?“ Senelis atsakė: „Taip. Prieš daugelį metų jis mane sukūrė.“ Ji pažvelgė į savo dailias, švelnias rankas ir paklausė: „Ar mane irgi Dievas sukūrė?“ Senelis atsakė: „Taip. Jis tave neseniai sukūrė.“ Mergaitė pamąstė ir pasakė: „Man atrodo, kad jis dabar kuria daug geriau negu anksčiau.“

-

Pirmosios klasės mokiniai mokėsi 10 Dievo įsakymų. Mokytoja paaiškino visus įsakymus pavyzdžiais. Ji paklausė: „Kai Jonas pagauna katę, tampo ją už uodegos, o katė verkia, kokį įsakymą pažeidžia Jonas?“ Visi vaikai tylėjo. Tik vienas vaikas pakėlė ranką ir atsakė: „Jis pažeidžia įsakymą, kuris moko, ką Dievas sujungė žmogus teneperskiria.“

-

Kartą mama pasikvietė daug draugių į namus vakarienei. Prie stalo visos paprašė, kad jos 6 metų dukra sukalbėtų maldą prieš valgį. Mergaitė: „Nežinau, ką sakyti.“ Viešnios drąsino ją: „Prisimink, ką mama sako, kai meldžiasi.“ Mergaitė: „Dieve, kam aš tiek daug žmonių prisikviečiau?“