Kunigas Rytis

Atskleisk tai, kas geriausia

MOKYMAI

Tikėti ir prašyti

2021 02 14

Pas jį atėjo raupsuotasis ir atsiklaupęs maldavo: „Jei panorėsi, gali mane padaryti švarų“ /Mt 1, 40/.

Pakalbėkime šiandien apie tai, kaip turime tikėti ir prašyti. Dažnai mūsų prašymai ir tikėjimas yra labai riboti. Mes mąstome: „Neįveiksiu sunkios ligos, nepagerės šeimos santykiai. Nerasiu geresnio darbo, negausiu paaukštinimo. Nepagerės finansinė situacija, nepasieksiu savo užsibrėžto tikslo, neišsipildys sena svajonė“. Dažnai netikime, kad mūsų šeima gali būti darni ir laiminga. Netikime, kad išsilaisvinsime iš skolos naštos. Mes mąstome apie tai, ką mes matome savo akimis. Toks požiūris yra labai ribotas.

Viena jauna mama labai svajojo apie nedidelį baseiną šalia savo namų. Ji keletą kartų užsiminė apie tai savo vyrui. Tačiau jis buvo priešiškai nusiteikęs. Jis nepratarė šiai žmonos idėjai. Jis sakė jai: „Tai per brangu. Baseinui reikia daug priežiūros. Neturime nei laiko, nei pinigų naujam baseinui įsirengti ir prižiūrėti. Galime įsirengti ką nors kita savo kieme“. Žmona klausėsi jo atsakymo, bet negalėjo priimto jo. Po kelių dienų ji vėl kalbėjo apie baseiną. Vyras klausėsi jos ir mąstė, kad jos svajonė neišsipildys. Ji dažnai maldoje dėkojo Dievui už gerumą. Praėjo vieneri metai. Vyro nuomonė nesikeitė. Jis kartojo: „Sakiau tau jau daug kartų, kad mes nepirksime baseino“. Ji toliau atkakliai kartojo savo maldą. Ji tikėjo, kad Dievas viską tvarko ir darbuojasi taip, kad jos svajonė išsipildytų.

Vieną dieną ji išmatavo sklypą ir lazdelėmis pažymėjo, kurioje vietoje turėtų būti baseinas. Vyras klausė: „Ką tu čia matuoji?“ Ji atsakė: „Aš mąstau, kurioje vietoje būtų geriau įrengti baseiną“. Po šešių mėnesių jie dalyvavo renginyje. Ten jie susipažino su kita pora, kuri turėjo baseinų gamybos įmonę. Jie nusprendė padovanoti jiems naują baseiną. Po kelių mėnesių baseinas buvo įrengtas ten, kur žmona planavo. Visa šeima džiaugėsi šia dovana. Visi mąstė apie tai, ką padarė mamos ištvermingas tikėjimas ir atkakli malda, kuri leido svajonę paversti tikrove.

Šventasis Raštas sako: „Visa širdimi pasitikėk VIEŠPAČIU ir nesiremk vien tik įžvalga savo /Pat 3, 5/“. Galbūt šiandien nežinote, kaip galite išspręsti sudėtingą problemą. Galbūt nematote kelio iš susidariusios padėties. Prisiminkite, kad jums nebūtina žinoti, kaip jūs gausite arba pasieksite tai, ko jums reikia. Tai ne jūsų užduotis surasti sprendimą arba kelią į tikslą. Tai Dievo darbas. Jūsų užduotis tikėti, kad jis turi tūkstančius kelių ir būdų, kuriais jis gali nuvesti jus į tai, ko siekiate.

Vieniša mama gyveno labai vargingai su savo mažamete dukra. Kiekvieną sekmadienį meldėsi savo bažnyčioje. Vieną sekmadienį kunigas paskelbė, kad bendruomenė planavo didelį bažnyčios remontą, kuris siekė 2 milijonus eurų. Jis drąsino bendruomenės narius prisidėti prie jo tiek, kiek gali. Pamaldų pabaigoje jis paklausė visų susirinkusiųjų: „Jei Dievas staiga duotų jums didelių netikėtų pajamų, kas iš jūsų paaukotumėte juos šiam projektui? Tikrai neprašau ir nereikalauju jūsų aukoti, jei dabar neturite. Tik noriu paklausti jūsų, ar jūs paaukotumėte bažnyčiai, jei staiga gautumėte nepaprastai didelių pajamų. Ar galite įsipareigoti padaryti tai?“ Dalis žmonių pakėlė ranką. Ta jauna moteris taip pat pakėlė ranką.

Po kelių dienų jos labai turtingas draugas paskambino jai ir pasakė, kad jis neseniai gavo netikėtų pajamų, nes laimėjo teismo procesą. Jam buvo paskirta 2 milijonų eurų suma. Jis širdyje jautė, kad turi padovanoti tuos pinigus jai. Ji labai džiaugėsi tokia dovana ir dėkojo jam. Ji sakė jam: „Aš jau žinau, kaip panaudosiu šiuos pinigus. Aš paaukosiu juos savo bažnyčios projektui“. Po kelių dienų jis vėl paskambino jai ir pasakė: „Aš jaučiu, kad aš turiu duoti tau dar 2 milijonus. Jei tu nusprendei tuos pinigus atiduoti bažnyčiai, aš nusprendžiau duoti tau dar du milijonus tam, kad tu pati juos turėtum“.

Tai Dievo malonė, kuri su pertekliumi pripildo tikinčiojo gyvenimą. Per keletą dienų ta moteris gavo tai, ko negalėjo niekada pasiekti savo pastangomis. Vienas drąsus jos apsisprendimas paskatino tam tikrus įvykius pasaulyje. Jos apsisprendimas aukoti Dievo namams veikė taip, kad jos draugas gautų naujų pajamų, paskirtų jas jai, o ji galėtų įvykdyti savo įsipareigojimą bažnyčiai. Ji suremontavo bažnyčią, neišleisdama nei vieno cento. Tai parodo, kad Dievas gausiai laimina tą, kuris pasitiki juo.

Žinoma, ta moteris galėjo pasielgti kitaip. Kai kunigas prašė įsipareigoti aukoti ateityje, ji galėjo mąstyti: „Tikrai nekelsiu rankos. Tikrai niekada negausiu papildomų pajamų arba dovanų. Netikiu, kad galiu gauti didelių turtų“. Tačiau ji drąsiai pakėlė ranką, nes mąstė: „Viešpatie, tikiu, kad tu viską gali. Tikiu tavo nepaprasta galia. Tu duodi man visa tai, ko man reikia“. Toks tikėjimas leido jai padaryti teisingą pasirinkimą, pakelti ranką ir įsipareigoti paremti bažnyčią. Toks tikėjimas leido Dievui daryti nuostabius dalykus pasaulyje.

Jėzus šiandien Evangelijoje parodo, kad jis nori duoti tai, ko jūs norite ir prašote. Jis davė jums svajones, troškimus ir tikslus. Jis nori padėti jums jų siekti. Jis nori dovanoti jums išgydymą, sveikatą, sėkmę, turtus, ramybę, stiprybę, išmintį, ištvermę. Jis nori duoti jums visa tai tam, kad pasaulis pamatytų jo nuostabius darbus pasaulyje. Tikėkite jo neribota galia. Prašykite didelių ir gausių malonių. Tikėkite, kad net šiais sunkiais metais jūsų laukia dar daug netikėtų pokyčių, galimybių, pasiekimų ir kitų nuostabių dalykų. Tuomet jis darys tai, kas jums atrodo neįmanoma.

Eikime į naujas vietas

2021 02 07

Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten skelbčiau žodį, nes tam esu atėjęs. /Mk 1, 38/

Pakalbėkime apie ėjimą į naujas vietas. Daugelis prisiriša prie tam tikros vietos, darbo, žmonių, situacijos. Jie nenori nieko keisti, nes jie ten jaučiasi patogiai, saugiai. Širdyje jaučia įkvėpimą eiti kitur, pradėti naują veiklą, sutikti naujų žmonių. Tačiau jie pasirenka pasilikti prie to, ką turi, ką daro, ką pasiekė, ką sukūrė. Jie nedrįsta žengti į naujas vietas, pabandyti naujus dalykus, siekti didesnių tikslų. Tokiu būdu jie praranda daug laimėjimų, teigiamų pokyčių, galimybių ir kitų Dievo malonių, kurios jiems paruoštos. Neklausydami jo balso, jo kvietimo eiti kitur, prarandame daug jo palaimos turtų.

Gal jūs jaučiate įkvėpimą globoti seną vienišą žmogų. Gal norite patarnauti vaikų sielovadoje. Gal mąstote, kad galite skirti laiko ir būti jauno darbuotojo globėju ir patarėju. Gal širdyje jaučiate troškimą tai daryti, bet visaip bandote tai užgesinti. Gal sakote: „Negaliu klausyti širdies balso, negaliu sekti jos vedimu, nes turiu per daug darbų, per daug įsipareigojimų. Negaliu to daryti, nedrįstu ten žengti. Man užteks ir tokio darbo, tokių pajamų“.

Vienas vyras dirbo didelėje firmoje, buvo vienas iš aukščiausio lygio vadybininkų, gaudavo gerą atlyginimą. Bet jo širdyje buvo stiprus troškimas pradėti savo verslą. Jis žinojo, kad ši svajonė kyla iš Dievo. Bet daugelį metų jis bandė nustumti šią mintį į šalį, nes bijojo prarasti patogų ir saugų darbą ir gyvenimo stilių. Bijojo, manydamas, kad gali nepavykti naujame versle, nes neturi tinkamų sugebėjimų asmeniniam verslui.

Vieną sekmadienį jis išgirdo bažnyčioje pamokslą apie tai, kaip svarbu išeiti iš patogios vietos ir nebijoti gyvenime imtis drąsių ir rizikingų darbų. Šis pamokslas uždegė jame naują viltį. Jis išėjo iš savo seno darbo. Visą savo išėjimo pašalpą jis kartu su žmona panaudojo tam, kad pradėtų savo naują įmonių konsultavimo verslą. Su dideliu užsidegimu jie ten darbavosi, nes jautė didelį entuziazmą ir stiprų įkvėpimą šiai naujai veiklai. Pamažu jie savo pasiaukojimu sukūrė didžiulį klientų pasitikėjimą. Jų skaičius taip greitai augo, kad po vienerių metų jie turėjo kviestis naujus jaunus kūrybingus žmones darbui savo įmonėje.

Jo buvusios įmonės vadovai jam išeinant sakė, kad jis darė didžiulę klaidą, kad jam nepavyks tokio gero darbo surasti, kokį turėjo būdamas jų įmonėje. Tačiau po dviejų metų, jo buvusi įmonė tapo vienu iš didžiausių jo klientų. Ji buvo labai patenkinta jo paslaugomis. Po trejų metų, jis naujoje įmonėje uždirbdavo tris kartus daugiau, negu būdamas vadybininku savo senoje vietoje. Senos įmonės kolegos jam sakė, netikėjome, kad gali tau taip pasisekti naujoje vietoje. Matome, kad tave tikrai veda ir globoja Dievo ranka.

Kodėl jam pasisekė? Todėl, kad jis klausėsi savo širdyje tylaus Dievo balso, kuris jam liepė eiti į naują vietą ir ten jam paruoštą palaimą. Jis sakė, kad buvo daug sunkumų, bet jie nebuvo našta, nes turėjo daugiau džiaugsmo ir ramybės naujame darbe.

Prieš trisdešimt metų studijuodamas Vilniaus universitete jaučiausi neblogai, studijos sekėsi puikiai, turėjau gerų draugų, šokau liaudiškus šokius, svajojau apie gražią vadybininko ateitį. Tačiau antraisiais studijų metais pajutai, kad viduje balsas liepė palikti šią vietą ir eiti kitur. Jaučiau, kad Dievas dovanojo svajonę tapti kunigu. Pasirinkau dvasininko kelią. Palikau Vilniaus universitetą. Tuomet tas balsas nuostabiai vedė toliau po įvairias šalis, universitetus, pas nuostabius mokytojus ir įvairių kultūrų žmones.

Grįžęs sėkmingai darbavausi Vilniaus ir Kauno bažnyčiose ir gimnazijose. Tačiau pajutau, kad Dievas kviečia mane eiti į kitas vietas. Dabar esu čia. Ir tikrai žinau, kad dabar esu Dievo palaimos vietoje būdamas čia, keldamas visų dvasią aukštyn, stiprindamas tikėjimą ir viltį nuostabiu Dievo veikimu mūsų šeimose, darbovietėse ir asmeniniame gyvenime. Jaučiu, kad esu toje vietoje, kuri man skirta. Esu jo palaimos vietoje, kurioje esu laimingas ir tikiu, kad dar daug nuostabių dalykų manęs laukia ateityje.

Jei seksite tuo balsu, kuris kalba tyliai jūsų širdyse, tikrai niekada nesuklysite. Visada turite išmintingai tai maldoje apmąstyti. Negalite vien tik iš karto mesti seną darbą ir pulti staiga nežinia kur, tikint, kad Dievas išgelbės. Tik tada, kai širdyje jaučiate, kad esate vedamas į naują vietą, ženkite drąsius žingsnius. Neteisinga laukti ir gyventi taip, kad gyvenimo pabaigoje reikėtų gailėtis, kad nežengėte šio drąsaus žingsnio, nors aiškiai jautėte, kad Dievas veda, teikdamas ramybę ir padrąsinimą, mąstant apie naują kelią ar vietą.        

Kartais mums atrodo, kad mūsų dabai nereikalingi ir beprasmiški. Gal jums niekas nepadėkojo už tai, kad dažnai atliekate daugiau darbo, negu jūs privalote. Gal lankotės kiekvieną sekmadienį bažnyčioje, ir niekas nesikeičia jūsų gyvenime. Tikėkite, kad pamažu Dievo palaima liejasi į jūsų gyvenimą. Būdami teisingoje bendruomenėje, su tinkamais žmonėmis ir gerais vadovais, jūs leidžiate Dievui pripildyti jūsų gyvenimą nuostabiais dalykais, kuriuos jis jums yra paruošęs. Pasilikite jo valioje, ir jis jus pripildys savo malone, ves jus per gyvenimo sunkumus, ir suteiks jums tai, apie ką niekada net svajoti nedrįsote.

 Žodžių galia

2021 01 31

Jis netgi netyrosioms dvasioms įsakinėja, ir tos jo klauso! /Mk 1, 27/

Pakalbėkime apie mūsų žodžių galią. Niekas nėra apsaugotas nuo sunkumų ir problemų. Nesėkmės, netektys, klaidos yra kiekvieno žmogaus neišvengiama gyvenimo dalis. Piktoji dvasia pasinaudoja neigiama žmogaus gyvenimo patirtimi. Ji panaudoja savo neigiamą žodžių galią. Sunkiu metu ji sako jums: „Tavo problemos didžiausios. Tik tau vienam labai sunku. Tu esi vienišas, nereikalingas, silpnas . Tavęs Dievas nemyli ir tavimi nesirūpina. Tu turi tiek problemų, nes jis tave baudžia už visas tavo klaidas.“

Niekas negali išvengti tokių sielos priešo atakų. Kiekviena jūsų gyvenimo, šeimos, darbo, sveikatos problema yra piktojo sukurta tam, kad atimtų jūsų drąsą ir tikėjimą Dievo neribota meilės galia. Jūsų sielos priešas siekia, kad pasiduotumėte, sustotumėte, nebekovotumėte, nebetikėtumėte šviesia ateitimi. Jis nori, kad nevykdytumėte savo misijos pasaulyje, kad atsisakytumėte savo svajonių, kad neišnaudotumėte savo talentų, kad nieko nekeistumėte. Jis kuria daug kliūčių. Jis siūlo jums daug argumentų, kodėl neverta kovoti, darbuotis, tarnauti, kurti, siekti ir tikėti sėkme.

Vienas gydytojas tikėjo gydančia žodžių galia. Visiems savo pacientams jis šalia vaistų recepto išrašydavo lapelį su nurodymu kiekvieną valandą pakartoti dešimt kartų: „Aš jaučiuosi vis geriau ir geriau. Dabar mano sveikata gerėja ir stiprėja.“ Jo pacientai tvirtino, kad šis nurodymas jiems padėjo pasveikti arba pagerino jų savijautą. Be to, jo gydymo rezultatai pagerėjo. Jo pasveikusiųjų pacientų skaičius buvo didesnis negu kitų gydytojų. Kalbėdami apie gerus dalykus, jie pradėjo tikėtis daugiau teigiamų dalykų. Toks jų tikėjimas skatino tokius jų veiksmus, kurie vedė juos į siekiamą tikrovę. 

Žodžiai yra panašūs į sėklas, iš kurių išdygsta ir išauga augalai su tam tikrais vaisiais. Žodžiai irgi įsišaknija mūsų gyvenime ir neša tam tikrų vaisių. Jei dažnai kalbame apie nesėkmes, mes dar daugiau jų sukuriame. Kalbėdami apie neigiamus dalykus, mes negalime tikėtis sėkmės ir didelių pergalių bei laimėjimų. Mes gauname tokius vaisius, kokias sėklas sėjame.

Kai jums sunku gyvenime, kartokite tikėjimo žodžius: „Esu vertingas, mylimas ir talentingas. Dievas turi puikų planą mano gyvenime. Jo palaima lydi kiekvieną mano žingsnį. Jo malonė pripildo mane. Visa tai, ką darau, klesti. Visi mano darbai sėkmingi. Su džiaugsmu laukiu nuostabios ateities, kuri man paruošta.“ Tokie žodžiai galingai veikia ir kuria jūsų ateitį.

Kartą girdėjau apie jauną vyrą, kuris jautėsi gyvenime labai nelaimingas, pasimetęs ir nusivylęs. Jis pasakojo, kad jis buvo jauniausias tarp savo trijų brolių. Jo tėvai nelaukė jo gimimo, nes jie tikėjosi mergaitės. Kai jis gimė, jo tėvai mylėjo jį ir juo rūpinosi. Tačiau jis jautė, kad jo gimimas buvo klaida šiame gyvenime, kad buvo nelauktas šeimoje. Jis jautėsi nereikalingas ir nevertingas. Jam atrodė, kad jis neturėjo gimti ir gyventi. Jis girdėjo sielos priešo balsą: „Esi klaida. Esi nevertingas, nereikalingas. Negali nieko duoti kitiems. Visas tavo gyvenimas rodo, kad niekada nebūsi laimingas ir sėkmingas. Nieko nepasieksi, nepakeisi.“

Kartais girdime panašius žodžius savyje. Jie tikrai ne iš Dievo. Prisiminkime, kad neatsitiktinai atėjome į šį pasaulį. Atėjome su užduotimi, kurią turime atlikti šioje žemėje. Dar prieš mums ateinant į šį pasaulį, mūsų Kūrėjas skyrė tam tikrą misiją gyvenime. Kartokime: „Dieve, tu sakei, kad tu dovanoji man mano širdies troškimus. Tave mylintiems viskas išeina į gera. Priimu tave į savo širdį. Būk mano gyvenimo centre. Tu mane pasirinkai, pašaukei, dovanojai gyvybę. Tu duodi man visa tai, ko reikia man šiame kelyje. Tu nori, kad mano džiaugsmui nieko netrūktų. Tu rengi man pergales.“ Tokie žodžiai galingai kreips visus mūsų žingsnius ir visą gyvenimą teisingu keliu.

Piktoji dvasia veda mus į nusivylimą, liūdesį, pavydą, abejones ir baimes. Ji sako: „Tu lėta. Tu silpnavalis. Tu nepatraukli. Tu nieko nepasieksi.“ Tokie jos žodžiai atima drąsą, jėgas, ramybę, džiaugsmą. Mes sustojame ir nebekuriame gražaus gyvenimo, kuriam esame pašaukti. Kartais ir mane ta dvasia atakuoja sakydamas: „Ryti, pažvelk į savo situaciją. Būk realistas. Tu dirbi po 60 valandų per savaitę dėl šios bažnyčios. Bet ji neauga. Į šventes susirenka mažiau žmonių. Nieko tu čia nepakeisi. Nepritrauksi daugiau jaunimo. Pasiduok. Nebesiek savo didelių svajonių. Susitaikyk su esama padėtimi.“

Būkime atidūs ir budėkime. Neleiskime netyrosios dvasios žodžiams valdyti mūsų emocijų ir mūsų veiksmų. Pastebėkime kiek išgydymo, atsivertimo ir kitų stebuklų šiandien vyksta pasaulyje. Toliau ištvermingai siekime tų svajonių, kurios dega širdyje.        

Evangelija šiandien pasakoja mums, kaip Jėzus savo žodžių galia išlaisvino žmogų, kurį valdė piktoji dvasia. Jis panaudojo savo žodžių galią tam, kad išlaisvintų žmogų iš piktosios dvasios įtakos. Jo žodžių galia veikia mūsų gyvenime. Ta galia, kuri prikėlė Jėzų iš kapo slypi kiekviename iš mūsų. Ta galia padeda mus nugalėti piktojo sukurtas kliūtis. Jo galia leidžia mums kurti stiprias šeimas, sėkmingas įmones, naujas bažnyčias, dvasingumo centrus ir kitus didelius projektus. Jo galia leidžia mums stiprinti, gydyti, remti ir laiminti kitus. Jo galia padeda mums kurti patį gražiausią gyvenimą, kuriam esame pašaukti.

Kun. Rytis Gurkšnys