SEKMADIENIO MOKYMAS IR SAVAITĖS MALDA
Paklusnumo turtai
2025 02 09
Simonas jam atsakė: „Mokytojau, mes, kiaurą naktį vargę, nieko nesugavome, bet dėl tavo žodžio užmesiu tinklus“ /Lk 5, 5/
Pakalbėkime šiandien kaip pakilti po nesėkmės. Apaštalai patyrė nesėkmę žvejyboje, nes visą naktį vargę nieko nepagavo. Panašiai ir mes patiriame nesėkmes, netektis, neišsipildžiusias svajones. Visi patiriame sunkius laikotarpius. Kartais santuokos meilė išblėsta. Kiti mus įžeidžia. Gydytojas sako, kad mūsų tyrimai yra labai blogi ir praneša mums apie progresuojančią ligą. Gal verslas nesiseka.
Tuomet daugelis sustoja, nusivilia, pasiduoda pykčiui, liūdesiui, nerimui. Jie susikoncentruoja į neigiamus dalykus. Jie nebekovoja, nebetiki teigiamais pokyčiais ir stebuklais. Jie negirdi, kad Jėzus juos kviečia toliau drąsiai eiti, keliauti, darbuotis, kurti, kovoti. Jis kvietė apaštalus užmesti tinklus dar kartą tam, kad įvyktų stebuklas. Jis kviečia ir mus nesustoti, nesusitaikyti su nesėkme, su netektimi, su nusivylimu. Jis moko mus niekada nepasiduoti ir nesustoti. Jis nuolat kviečia mus į nuotykių ir stebuklų pilną ateitį.
Moteris vardu Dodie pasakojo, kad ji prieš 30 metų susirgo kepenų vėžiu. Tokia buvo visų gydytojų diagnozė. Jai liko tik kelios savaitės gyventi. Ji buvo nusilpusi ir pavargusi. Ji galėjo pasilikti namuose, niekur neiti, gulėti lovoje, liūdėti ir mąstyti apie ligą ir mirtį. Visi būtų pritarę jai, kad ligonis turi gulėti lovoje. Tačiau ji nesustojo. Ji girdėjo, kad Dievas kviečia ją ir toliau darbuotis. Ji tikėjo, kad dar ne laikas išeiti iš gyvenimo žaidimo. Ji turi kovoti iki paskutinės minutės. Ji skambino savo draugėms ir meldėsi už jas, jas drąsino, jas stiprino. Žinoma, jai reikėjo daugiau maldos negu jos draugėms, kurių ligos nebuvo tokios sunkios. Ji eidavo kiekvieną sekmadienį į bažnyčią ir po pamaldų melsdavosi už tuos, kuriems buvo sunku. Ji buvo sužeista, bet ji ir toliau tarnavo bendruomenei. Kai ji tarnavo kitiems, Dievas gydė ir išgydė ją pačią. Šiandien ji kiekvieną sekmadienį šlovina jį savo bažnyčioje ir liudija jo gydančią galią tūkstančiams žmonių.
Kartais girdime piktojo balsą: „Jau viskas. Jau pasiduok. Susitaikyk su tuo, ką pasiekei, ką turi, ką nuveikei. Nieko nepakeisi. Nieko daugiau nepasieksi, nieko ypatingo nebenuveiksi. Jau baik kovoti...“ Netikėkime tokiomis mintimis, nes tai mūsų sielos priešo melas. Jis nori atitraukti mus nuo nuostabaus gyvenimo, kurį mums dovanoja mus mylintis Tėvas. Gal sunkiai sergame, gal šeimoje didelės problemos. Toliau tarnaukime kitiems. Tikėkime, kad vienas Dievo prisilietimas gali viską pakeisti. Jis kviečia ir toliau kovoti sunkiu metu.
Moteris vardu Liza po kelių santuokos metų patyrė skyrybas. Vyras ją paliko ir išėjo gyventi pas kitą moterį. Ji buvo sukrėsta tokiu staigiu pokyčiu jos gyvenime. Ji buvo pasimetusi, nežinojo, ką daryti. Ji puolė į labai gilią depresiją. Ji neišeidavo net iš savo kambario. Ryte ji laukdavo vakaro. Vėlai vakare ji negalėdavo užmigti, laukdavo ryto. Netekties skausmas ją labai prislėgė. Jos šeimos nariai už ją meldėsi ir ją dažnai aplankydavo drąsindavo. Jos bendruomenė stengėsi padėti jai pakilti iš šios duobės.
Jos parapijos kunigas sužinojo apie ją ir paskambino jai: „Liza, niekas negali ištraukti tavęs iš šios duobės. Tik tu pati gali tai padaryti. Tu tikrai gali. Jei nori gyventi laimingą gyvenimą, nemąstyk daugiau apie savo problemą, išeik iš savo namų ir eik pirmyn.“ Liza teisinosi ir jam atsakė: „Jūs nežinote, kaip man sunku. Jūs nežinote, kokią žaizda mano širdyje. Ji taip lengvai neužgis. Jei žinotumėte, nekalbėtumėte su manimi taip.“ Kunigas sakė jai: „Taip, tikrai negaliu patirti dabar to, ką tu jauti. Bet aš žinau tai, kad Dievas visada paverčia mūsų žaizdas į žvaigždes.“
Šie kunigo žodžiai įsišaknijo jos mąstysenoje. Ji nuolat mąstė apie juos. Jie griovė piktojo pastatytą sieną tarp jos ir Dievo. Ji išėjo iš namų ir savo parapijos salėje pradėjo vesti maldos grupę tiems, kurie tikėjo, kad santuoka bus atnaujinta. Ji buvo sužeista, tačiau ir vėl sugrįžo į žaidimą. Savo veiksmais ji sakė: „Aš nusivylusi, bet aš vis dar čia. Man skauda, bet aš einu pirmyn. Mano santuoka sugriuvo, bet tikiu, kad kažkas nuostabaus laukia manęs ateityje.“ Liza galėjo sustoti, kaltinti Dievą ir kitus. Tačiau ji pasirinko toliau kovoti. Šiandien praėjo 30 metų. Ji sukūrė naują šeimą. Turi puikų vyrą ir tris nuostabius vaikus. Dievas tikrai paverčia žaizdas į žvaigždes.
Galbūt kas nors nepavyko mums taip, kaip planavome. Gal nepasiekėme to, ko norėjome. Nebemąstykime apie tuos, kurie mus įžeidė arba įskaudino. Kartokime tokius žodžius: „Man skauda, bet žinau, kad Dievas vis dar viską tvarko. Mane labai įžeidė. Man labai sunku. Tačiau tikiu, kad Visatos Kūrėjas viską keičia. Jis pripildo mane savo palaima.“
Gal netekome mylimo žmogaus, eikime pas tuos, kurie mums dovanojami. Viešpats mus jau veda teisingu keliu taip, kad mes sutiktume tuos, kurių mums reikia. Neklausykime sielos priešo balso, kuris veda mus į liūdesį, nusivylimą, abejones, nerimą, baimę. Klausykimės Dievo balso, kuris visada drąsina mus. Gal netekome darbo, nesėdėkime ir neverkime. Eikime ir suraskime kitą darbą, kurį jis jau seniai yra parengęs. Po darbo praradimo, po skyrybų, po verslo nesėkmės, po įžeidimo, gyvenimas tęsiasi toliau. Nauji darbai, nauji žmonės, naujos pergalės, nauji laimėjimai dar laukia mūsų ateityje.
Apaštalai pakluso Jėzaus žodžiams ir patyrė neįtikėtiną sėkmę žvejyboje. Kai klausome jo balso, mes gauname tai, ko prašome. Po netekties, sutinkame naują žmogų. Po darbo praradimo, netikėtai gauname naują pasiūlymą. Po kiekvienos ligos, mes tampame dar stipresni ir atsparesni. Po sunkumų mes esame ištvermingesni ir išmintingesni. Kai pasiliekame gyvenimo žaidime, kai kovojame toliau, mes nugalime visas kliūtis. Mes kuriame nuostabų gyvenimą. Mes priimame jo sveikatą, turtą, išmintį, džiaugsmą, ramybę ir visa tai, ko reikia mūsų laimingam ir sėkmingam gyvenimui.
-
Savaitės malda
Visagali Amžinasis Tėve, tu kvietei apaštalus užmesti tinklus dar kartą po nesėkmingos žvejybos nakties. Tu kvieti mane po nesėkmių toliau eiti, kurti, kovoti ir darbuotis didesnei tavo garbei ir žmonių gerovei. Kai patiriu netektis, sunkumus, problemas, tu kvieti mane „užmesti tinklus dar kartą“ tam, kad įvyktų stebuklas. Tu skatini mane nesustoti, nepasiduoti, nenusivilti. Tu mokai mane tikėti tavo neribota meilės galia. Tau viskas įmanoma. Tu nori daryti stebuklus mano gyvenime tam, kad parodytum pasauliui tai, ką tu gali tikinčiojo gyvenime. Tu nuolat kvieti mane į nuotykių ir stebuklų pilną nuostabų gyvenimo žaidimą. Dėkoju tau, kad tu pripildai mane savo stiprybe, džiaugsmu, ramybe, išmintimi, drąsa ir kitomis malonėmis. Žinau, kad po kiekvienos netekties arba nesėkmės, gyvenimas tęsiasi. Naujos pergalės ir laimėjimai dar laukia manęs. Apaštalai pakluso tavo paliepimui ir patyrė neįtikėtiną sėkmę žvejyboje. Mano paklusnumas tau neša gausius turtus ir laimėjimus. Kai klausau tavo balso, mane lydi sėkmė visose gyvenimo srityse. Mokyk mane paklusti tavo paliepimams. Priimu tavo sveikatą, turtą, išmintį, džiaugsmą, ramybę, sėkmę ir laimę per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.
Kun. Rytis Gurkšnys