SEKMADIENIO MOKYMAS IR SAVAITĖS MALDA
Šventosios Dvasios galia
2026 03 08
Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota. /Rom 5, 5/
Pakalbėkime šiandien apie Šventosios Dvasios meilės galią mūsų širdyse. Apaštalas Paulius sako, kad Dievo meilė yra kaip vanduo išlieta mūsų širdyse. Amžinasis gyvenimas ir jo meilė mums jau dovanota. Mes esame mylimi, atpirkti, apdovanoti, stiprūs, palaiminti, turtingi, vertingi jo sūnūs ir dukros. Savyje nešiojamės jo meilę - pačią stipriausią visatos jėgą. Mums dovanota neribota galia ir besąlygišką meilė. Mes savyje jau turime visa tai, ko mums reikia laimingam gyvenimui.
Tikrai Dievas jau davė mums visa tai, ko mums reikia dabar. Turime jo galią, kuri padeda mums įveikti visus sunkumus, trūkumus, visas ligas ir visus kitus piktosios dvasios kūrinius. Mes turime pakankamai talentų, žinių, ryšių, lėšų, galimybių ir patirties, kurių mums reikia siekiant didelių ir prasmingų tikslų.
Psalmių knyga primena mums: „Tiems, kurie Viešpaties ieško, nieko netrūksta /Ps 34, 11/.“ Tikėkime Dievo galia. Šlovinkime jį. Dėkokime jam. Jis tikrai pasirūpins, kad mums nieko netrūktų, kad nieko nestokotume. Kai mums ko nors labai trūksta, melskimės, kartodami: „Esu aprūpintas, apdovanotas, pateptas, stiprus, ramus. Turiu savyje visa tai, ko man reikia šią akimirką. Žvelgiu ne į tai, ko neturiu, ko man trūksta, ko man reikia. Viešpatie, dėkoju, kad man duoti visa tai, ko man reikia šiandien.“
Evangelija pasakoja apie tai, kaip Jėzus sutiko samarietę moterį prie šaltinio. Jis paprašė jos atsigerti. Ji nustebo, nes tuomet žydai nebendravo su samariečiais ir jų vengė. Ji klausė: „Kodėl prašai manęs atsigerti?“ Jėzus sakė: „Aš tau galiu duoti gyvojo vandens.“ Moteris ir vėl klausė: „Kaip tu gali duoti man vandens, jei neturi nei kibiro nei puoduko?“ Jis sakė, kad jis gali duoti jai visa tai, ko jai reikia laimingam gyvenimui.
Kartais ir mes girdime širdyje Dievo balsą, kuris mums sako, kad jis nori daryti didelius darbus mūsų gyvenime. Jis dovanoja mums savo svajonę. Jis dovanoja mums troškimą pasveikti iš ligos, atnaujinti santuokos ryšį, sukurti įmonę. Viduje mes jaučiame tai labai stipriai. Bet tuo pačiu metu mes mąstome apie tai, ko mes neturime. Ko mes negalime. Mes mąstome apie tai, kad neturime gero auklėjimo, išsilavinimo, patirties, pinigų. Prisiminkime, kad turime Dievo meilės galią. Jis gali paimti mūsų paprastą talentą ir pridėti savo galią taip, kad mes pasiektume daugiau negu tie, kurie turi labai ypatingą talentą. Neieškokime pasiteisinimų. Darykime tai, ką galime ir jis padarys tai, ko mes negalime.
Jei mums dabar ko nors trūksta, vadinasi mes dar nepriimame viso to, ką jis duoda. Pasilikime jam ištikimi. Toliau ramiai darbuokimės. Tikėkime, kad jis jau dabar duoda tai, ko mes prašome. Mąstykime mažiau apie tai, ko mums trūksta. Kalbėkime daugiau apie tai, ką mes turime. Prisiminkime, kad su Dievu viskas įmanoma. Jei jis mūsų pusėje, tuomet esame dauguma. Jis gali atverti tas duris, kurios jau seniai neatsidaro. Jis gali daugiau negu mūsų talentas, išsilavinimas, finansinė situacija. Jis gali parodyti kelią ten, kur mes nematome jokios išeities. Jis jau darbuojasi mūsų sveikatoje, mūsų šeimoje, mūsų finansuose, mūsų veikloje, mūsų santuokoje. Jis gali tai, ko mes savo jėgomis ir pastangomis negalime pasiekti.
Moteris vardu Marija gyveno 19-ajame amžiuje. Ji augo labai didelėje šeimoje. Iš septyniolikos vaikų ji buvo jauniausia. Šeima gyveno labai vargingai viename mažame kaime. Tačiau ji labai gerai mokėsi mokykloje, įstojo į universitetą. Ji norėjo tapti mokytoja. Baigusi universitetą aukščiausiais įvertinimais, ji ieškojo darbo. Bet nei viena mokykla nepriėmė jos. Prabėgo pusantrų metų. Ji neturėjo darbo. Žinoma, ji galėjo nusivilti. Ji galėjo ieškoti priežasčių, kodėl gyvenimas toks sunkus. Ji galėjo susitaikyti su tokia situacija. Tačiau ji tikėjo, kad jos svajonė išsipildys.
Ji nusprendė atidaryti savo mokyklą. Daugeliui tokia idėja atrodė neįmanoma. Ji neturėjo pinigų, pastatų, jokių baldų. Ji surinko senas popierines dėžes ir padarė baldus. Ji kasdien rinkdavo mėlynes, išspausdavo jų sultis, kurias jos kaimo mokiniai naudojo kaip rašalą savo rašikliams. Po kelerių metų apie jos mokyklą išgirdo vienos miesto mokyklos vadovai. Jie pakvietė Mariją prisijungti prie jų. Ji toliau mokė vaikus ir vedė seminarus bei teikė konsultacijas ugdymo klausimais. Tapo ugdymo eksperte. Po kelerių metų šalies prezidentas pakvietė ją dirbti savo patarėja. Ji pasiekė daugiau negu tikėjosi.
Gal neturime nei pinigų, nei pastatų, nei talentų. Bet mes turime Visagalio Dievo palankumą. Jis gali padauginti mūsų išsilavinimą, mūsų pinigus, mūsų turtą, mūsų įgūdžius. Žvelkime į tai, ką turime ir tikėkime, kad jis jau duoda tai, ko mums reikia. Tikėkime, kad jis dabar gausiai laimina mus.
Nesame per maži, per stori. Nesame per prastos išvaizdos, per žemo išsilavinimo. Nesame per silpno intelekto, per daug ligoti. Nesame per jauni, per seni. Mes esame Visatos Kūrėjo Visagalio tėvo sūnūs ir dukros. Turime visa tai, ko reikia laimingam gyvenimui. Nusikratykime baimes, nusivylimą, liūdesį. Pakelkime galvas. Žvelkime į tai, ką Dievas mums davė. Kartokime: „Turiu dieviškąją galią savyje. Visagalio Tėvo meilė mane pripildo. Jis laiko mane savo rankoje. Jis kovoja mano kovas. Niekas negali man pakenkti. Turiu talentus, galimybes, ryšius, kurių man reikia šiandien.“ Jie taip mąstysime ir tikėsime Dievo neribota meilės galia, mes dar labiau jai atsiversime ir priimsime tai, ką nuostabaus ir didingo jis yra mums parengęs.
-
Savaitės malda
Visagali Amžinasis Tėve, tu sakai, kad tavo meilė yra išlieta mano širdyje Šventosios Dvasios, kuri man duota. Dėkoju, kad tu darbuojiesi pasaulyje ir darai tai, kas man atrodo nerealistiška, neįtikėtina arba nelogiška. Tavo galia stipresnė už bet kokį virusą, ligą, trūkumą pasaulyje. Tavo meilė padeda man nugalėti bet kokią piktosios dvasios jėgą. Tu darbuojiesi mano gerovei. Per mane tu nori dar labiau parodyti savo gerumą visam pasauliui. Tikiu, kas esi man paruošęs dar daugiau dvasinių ir materialinių gėrybių. Suteik man drąsos prašyti didelių ir gausių dovanų, netikėtinų pokyčių, nepaprastų dalykų. Tu duodi man stiprybės įveikti ligas, trūkumus, silpnybes, konfliktus ir kitas kliūtis. Dėkoju, kad stiprini mano sveikatą ir dovanoji man visišką išgydymą. Dėkoju, kad atveri man reikiamas duris, siunti man tinkamus žmones, rodai man puikias galimybes. Tu dovanoji man tai, ką piktoji dvasia atėmė iš manęs praeityje. Tu vedi mane ten, kur patirsiu dar daugiau tavo ramybės, džiaugsmo ir sėkmės. Tu duodi man visa tai, ko reikia mano laimingam gyvenimui. Tau viskas įmanoma, nes tu esi Visatos Kūrėjas. Tu duodi man nepaprastų ir didelių malonių, nes esu tavo vaikas. Drąsiai prašau neįtikėtinų ir neįmanomų dalykų, nes žinau, kad tu mane labai myli per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.
Kun. Rytis Gurkšnys
