Kunigas Rytis

Atskleisk tai, kas geriausia

SEKMADIENIO MOKYMAS IR SAVAITĖS MALDA  

Gerų darbų galia

2026 02 08

„Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje.“ /Mt 5, 16/

Pakalbėkime šiandien apie tai, kokią įtaką daro mūsų geri darbai. Kasdien turime daug galimybių parodyti gerumą kitiems. Kasdien sutinkame žmonių, kurie yra nusiminę, nuliūdę, įskaudinti. Daugelį vargina baimės, nerimas, liūdesys. Visi jie laukia ne mūsų patarimų, pamokymų, kritikos. Jie laukia mūsų meilės, mūsų padrąsinimo, mūsų dėmesio. Mes esame pašaukti laiminti juos. Esame sukurti tam, kad ne savo žodžiais, bet savo darbais parodytume Dievą tiems, kurie jo ieško.

Dalis žmonių dažniausiai mąsto apie save, savo tikslus ir svajones. Jie labai apriboja save. Mes esame sukurti duoti kitiems tai, ką turime geriausia. Mes kasdien sutinkame tuos žmones, kuriuos Dievas nori laiminti per mus. Kasdien mums siunčiami tam tikri žmonės tam, kad laimintume juos savo mintimis, žodžiais ir darbais.

Dažnai krikščionys savo mąstysena ir elgsena atstumia kitus nuo savęs ir nuo Dievo. Kartais matome smerkiančius kunigus, piktus krikščionis, nesvetingus tikinčiuosius bažnyčioje. Jie nuliūdę, nusivylę, pervargę, pikti, neramūs. Kiti mus stebėdami turi matyti mumyse ramybę, drąsą, džiaugsmą, susivaldymą. Jie turi matyti mumyse slypinčias dorybes – tikėjimą, viltį ir meilę. Mūsų mintys, žodžiai ir darbai turi rodyti neribotą meilės galią ir jos veikimo vaisius mūsų gyvenime.
Kai studijavau Jungtinėse Valstijose, mane aplankė vienas senas kunigas iš Lietuvos. Jis buvo labai paprastas, nuolankus, nemokėjo nei žodžio angliškai. 

Kartu nuėjome į benamių prieglaudą ir lankėme ten apsistojusius žmones. Nemokėdamas jų kalbos kunigas negalėjo nei jų paklausti, nei jiems atsakyti. Jis tik klausėsi jų, šypsojosi, sveikinosi, glostė jų rankas, laimino juos uždėdamas rankas ant jų galvos ir ant jų pečių. Mačiau kaip jis myli tuos žmones, už juos meldžiasi. Kai kurie, matydami jo gerumą, įsidrąsindavo ir jį apkabindavo. Kai ruošėmės išeiti, viena iš tų namų prižiūrėtojų paklausė: „Kas yra šis šventas žmogus, nes aš jo veide matau Dievą.“ Tas kunigas nepasakė nei vieno žodžio, tačiau žmonės jautė jo meilė, užuojautą ir nuoširdumą. Jis ryškiai švietė ta gerumo ir meilės šviesa, kuri slypėjo jame. Žodžiai ne visada yra būtini. Daug galingesnis yra ne tas pamokslas, kurį girdime sekmadieniais, bet tas kurį matome kasdien.

Apaštalas mus skatina: „Kol turime laiko, darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams /Gal 6, 10/.“ Jis moko mus ieškoti galimybių kasdien daryti gera. Klauskime savęs kasdien: „Ką aš šiandien galiu laiminti? Kam aš galiu šiandien patarnauti? Kam parodysiu gerumą?“ Negalime vien tik „sėdėti“ ir laukti tinkamos progos tarnauti kitiems. Turime eiti ir ieškoti galimybių ir žmonių, kuriems reikia mūsų. Dalinkime savo laiką ir energiją kitiems. Klausykime, ką kiti kalba. Ieškokime galimybių juos laiminti.

Vienas vaikas gyveno neturtingoje šeimoje. Jam buvo beveik aštuoneri metai. Vieną dieną jis stovėjo šalia parduotuvės ir žvelgė į naujus sportinius batelius. Jo paties drabužiai ir batai buvo labai susidėvėję. Pro šalį ėjo moteris ir užkalbino vaiką: „Vaike, į ką taip įdėmiai žiūri?“ Jis tyliai atsakė: „Aš kalbu maldą ir prašau Dievą, kad man padovanotų naujus batus.“ Moteris pažvelgė į vaiko senus suplyšusius drabužius ir batus. Ji nusivedė jį į parduotuvę užmovė jam naujas kojines ir pasakė: „Išsirink dabar porą batelių, kurie tau patinka.“ Vaikas matavosi naujus batus. Jis negalėjo patikėti tuo, kas vyko. Jis niekada neturėjo naujų batų. Jo tėvai jam pirkdavo tik senus panaudotus batus. 

Kai ji užmokėjo už pirkinius, pasakė: „Sūnau, nešiok ir saugok savo batus.“ Mažylis pažvelgė į ją su šypsena. Jo veidu riedėjo ašara. Jis tikėjo, kad tą dieną jo maldą Dievas išklausė. Tokio dėmesio jis dar niekada nebuvo patyręs savo gyvenime. Aštuonmetis klausė tos moters: „Ponia, ar jūs esate Dievo žmona?“
Labiausiai panašūs į Dievą esame tuomet, kai darome gerus darbus, dalijamės gerumu, turtu, laiku, talentais, tikėjimu. Esame panašūs į Dievą, kai padedame kitiems siekti didelių tikslų, kai padedame kitiems kurti gražų gyvenimą. Tampame panašūs į Dievą tuomet, kai skiriame laiko žmonėms, kai stengiamės laiminti kitus.

Mokykimės rodyti gerumą mažuose dalykuose. Pasidomėkime, kaip sekasi bendradarbiui, pasiūlykime jam pagalbą. Atlikime daugiau užduočių negu reikalauja vadovas. Užleiskime vairuotoją, kuris nori pakeisti eismo juostą spūstyje. Pastatykime savo automobilį tolimesnėje aikštelės dalyje tam, kad kiti žmonės turėtų vietos arčiau. Palikime daugiau arbatpinigių jaunai studentei aptarnaujančiai mus restorane. Pakvieskime sutiktus žmones ateiti sekmadienį į bažnyčią, kurią lankome. Įsipareigokime savanoriškai tarnystei bažnyčioje. Tegul kuo daugiau žmonių pastebi, kas yra mūsų gerumo šaltinis.

Kiti mato Dievo gerumą, kai mes skiriame laiko ir jėgų vargstantiems ir stokojantiems. Mes rodome Dievo meilę, kai mes laiminame kitus savo malda, žodžiu ir darbais. Prisiminkime, kad meilė yra užkrečiama. Žmonės mus nuolat stebi. Jie mato Dievo gerumą, kai jo mokiniai rodo gerumą vieni kitiems. Laiminkime kiekvieną sutiktą žmogų. Linkėkime jiems sveikatos, sėkmės, stiprybės, laimės. Kai taip gyvename, mes dar daugiau gerovės sukuriame sau ir kitiems. Kai daliname meilę ir gerumą kitiems, tuomet dar daugiau laimės ir sėkmės patiriame savo gyvenime. Tuomet mes priimame Dievo malonės turtų su pertekliumi. Tai leidžia mums dar labiau laiminti vargstančius ir stokojančius. Mes kuriame patį geriausią gyvenimą čia žemėje ir ruošiamės amžinajam.

-
Savaitės malda

Visagali Amžinasis Tėve, tu nori, kad mano šviesa šviestų žmonių akivaizdoje, kad jie matytų mano gerus darbus ir šlovintų tave. Tu sukūrei mane tam, kad ne savo žodžiais, bet savo darbais parodyčiau tave tiems, kurie tavęs ieško. Kasdien turiu daug galimybių parodyti gerumą kitiems. Kasdien sutinku žmonių, kurie yra nusiminę, nuliūdę, įskaudinti. Daugelį vargina baimės, nerimas, liūdesys. Visi jie laukia ne mano patarimų, pamokymų, kritikos. Jie laukia mano meilės, padrąsinimo, dėmesio. Tu mane pašaukei ir apdovanojai savo palaima tam, kad galėčiau laiminti kitus savo mintimis, žodžiais ir darbais. Geri darbai kitiems suteikia ir man stipresnės sveikatos, daugiau sėkmės darbe, didesnių pajamų, laimingesnių santykių šeimoje. Mokyk mane dosniau duoti kitiems savo laiko, jėgų ir turtų. Tu sukūrei mane ir davei man gyvenimą tam, kad pagerinčiau kitų gyvenimą. Padėk man pastebėti galimybes laiminti kitus. Padėk man nuolat dalintis savo šypsena, padrąsinimu, malda ir artumu. Viešpatie, tikiu, kad tu mane šiandien dosniai apdovanoji už visa tai, ką daviau kitiems. Priimu tavo išmintį, sveikatą, ramybę, džiaugsmą ir energiją, kuri dabar pripildo mano gyvenimą per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.

Kun. Rytis Gurkšnys