Kunigas Rytis

Pakalbėkime apie tai, kokia didelė galia mums duota. Mes turime Dvasią, kuri prikėlė Jėzų iš mirties. Tačiau daugelis žmonių pamiršta, kad savyje nešiojasi neribotą galią. Jie pamiršta, kas juos sukūrė. Dažnai žmonės ir situacija paslepia mums duotą galią. Įvairios nesėkmės, netektys, klaidos sugadina mūsų teisingą įvaizdį apie save. Mes pamirštame, kas mes iš tikrųjų esame. Kai pamirštame tai, kas esame, ką Dievas mums davė, tuomet įžeidžiame savo Kūrėją, Amžinąjį Tėvą.

Nesame sukurti kaip vidutinybės, kopijos, menkaverčiai kūriniai. Mes savo dvasioje esame nugalėtojai. Dievas mus sutvėrė pagal savo paveikslą ir įkvėpė savo gyvybę. Turime dievišką kilmę, prigimtį. Turime visa tai, ko reikia tam, kad nugalėtume visas piktojo kliūtis ir džiaugtumės gyvenimu. Kad gyventume nugalėtojo gyvenimą, turime nuolat prisiminti, kas esame. Per Kristų esame Dangaus Tėvo Aukščiausiojo Dievo sūnūs ir dukros. Mūsų gyslomis teka Dievo Sūnaus mirties nugalėtojo kraujas.

Pažiūrėkime į sportinius žirgus, kurie yra daugelio lentynių nugalėtojai. Jie karta po kartos perduoda nugalėtojo kraują. Žirgo jauniklis gimsta mažas, silpnas, nelabai gražus, jo kojos trumpos, nestiprios. Bet visi žino, kad jo gyslomis teka nugalėtojo kraujas. Taip ir mes turėtume žvelgti į save. Visi turime silpnybių, trūkumų, netobulą veido ir kūno formą, neturime visų talentų, padarome daug klaidingų sprendimų. Bet Dievo akyse mes esame nugalėtojai. Mūsų stiprybė, išmintis slypi viduje. Nesvarbu, kaip dabar mes atrodome, kokius turime įpročius, silpnybes, trūkumus. Svarbiausia tai, kas mus sukūrė. Mes turime Dvasią, kuri prikėlė Jėzų iš mirties.

Viena nedidelė šeima nusipirko naują automobilį. Tėvelis vežiojo savo vaikus ir žmoną po miestą, o jie džiaugėsi šiuo gražiu pirkiniu. Tėvelis labai didžiavosi nauju automobiliu. Tą vakarą jis žiūrėjo televizijos laidą, kurios metu buvo rodoma tos pačios markės automobilio reklama. Ji pritraukė jo žvilgsnį. Reklama rodė jo privalumus, pasakojo apie variklį, galingumą, vidaus apdailą. Kuo ilgiau jis žiūrėjo tą reklamą, tuo liūdnesnis jis tapo. Jis suprato, kad padarė didelę klaidą, pirkdamas savo automobilį. Tas, kurį reklamavo, buvo žymiai geresnis, gražesnis, ir galingesnis, nei jo pirktasis. Jis buvo visiškai nepatenkintas savo pikiniu. Bet reklamos pabaigoje, filmavimo kamera pasisuko taip, kad jis pamatė reklamuojamo automobilio modelį. Tai buvo jo pirkto automobilio modelis. Ji suprato, kad jo modelis turėjo visus privalumus, kurių jis nematė ir nežinojo anksčiau. Ta reklama jam priminė ir parodė, kokį gerą automobilį jis turi garaže.

Šiandien apaštalas Paulius mums irgi primena, kad kiekvienas iš mūsų turime Dievo galią, kuri prikėlė Jėzų iš mirties. Mes esame Dievo kūrybos šedevrai. Nėra tokio paties žmogaus pasaulyje kaip mes. Galbūt turime negalių, esame padarę klaidų. Bet mūsų klaidos nekeičia mūsų dieviškos prigimties. Dievas nedaro klaidų, kai jis kuria kiekviena žmogų. Mes esame stiprūs, vertingi, apdovanoti, galingi, išmintingi. Žmonės gali kritikuoti mus ir sakyti, kad mes negalime pasiekti savo tikslo, kad neturime reikiamų duomenų. Bet jų nuomonė nekeičia to, ką Dievas mus davė. Jei žmonės mus palieka, atstumia, Dievas mus priima.

Neleiskime kitiems sugriauti savo gero įvaizdžio savo mintyse. Nuolat kartokime: „Esu tobulai sukurtas. Esu viskuo aprūpintas. Manyje dieviška prigimtis. Esu vertingas ir galingas. Esu pašauktas gyventi kaip nugalėtojas. Man duota ta dvasia, kuri prikėlė Jėzų iš mirties.“

Gal pastebime savyje daug trūkumų, silpnybių, išugdėme daug blogų įpročių. Bet prisiminkime, kad turime didžiausią visatos jėgą. Turime viską, ko reikia visaverčiam ir laimingam gyvenimui. Turime talentą, kūrybingumą, tinkamą išvaizdą, stiprią asmenybę. Mes turime nugalėtojo kraują. Nebeklausykime to, ką kiti sako, ką piktoji dvasia mums kartoja. Įsiklausykime, ką Dievas mums sako.

Gal dabar mes dar neturime to, ko mums reikia. Gal dar negauname to, ko jau seniai prašome. Nesinervinkime, nekovokime, bet pasilikime ramūs. Kai mums ko nors labai trūksta, melskimės, kartodami: „Esu aprūpintas, apdovanotas, palaimintas, stiprus, ramus. Turiu savyje visa tai, ko man reikia šią akimirką. Žvelgiu ne į tai, ko neturiu, ko trūksta, ko man reikia. Viešpatie, dėkoju, kad man duoti visa tai, ko man reikia šiandien.“

Jei dar gyvename šiame pasaulyje, vadinasi Dievas dar turi kažką nuostabaus mums parengęs. Jis jau būtų seniai mus pasiėmęs pas save, jei nebeturėtume, ką duoti kitiems. Jei dar kvėpuojame, mes kiekviename žingsnyje galime patirti dar daug nuostabių dalykų. Gal šiandien, gal ryt, gal kitą savaitę. Tikiu, kad gausi palaima liejasi į mūsų gyvenimą. Dvasia, kuri gyvena mumyse, prikėlė Jėzų iš mirties. Ji veikia šiandien ir pakylės mus visose mūsų gyvenimo srityse ateityje. Kai taip mąstome, mes priimame dar daugiau galimybių, laimėjimų, sveikatos, meilės, ramybės ir kitų jos gausių malonių.

Kartais nejaučiame Dievo galios savyje. Bet tai nereiškia, kad neturime jo Dvasios, kurį prikėlė Jėzų iš mirties. Galbūt dabar mums labai sunku. Gal dabar nesijaučiame nugalėtoju, gal turime daug problemų. Kasdien kartokime tikėjimo žodžius: „Nesu vidutinis, nesu eilinis. Esu nugalėtojas. Manyje ta pati dvasia, kuri prikėlė Jėzų iš mirties.“ Kai kartojame, mes dar labiau pastebime, kas esame iš tikrųjų. Kai mąstome kaip nugalėtojai, mes tampame stipresni, išmintingesni, drąsesni. Tampame tuo, kuo tikime. Vis daugiau menkavertiškumo nukrinta nuo mūsų minčių. Vis labiau pastebime tai, ką Dievas yra mums davęs. Mes leidžiame jam vesti mus į dar didesnes pergales, kurias jis yra mums parengęs.