SEKMADIENIO MOKYMAS IR SAVAITĖS MALDA
Mieli mano svetainės skaitytojai,
Sveiki sulaukę šv. Kalėdų.
Visagalis Amžinasis Tėvas padovanojo mums tai, ką turėjo brangiausia. Jis siuntė mums savo Sūnų tam, kad mes turėtume amžinąjį gyvenimą ir galėtume kurti savo sveiką, turtingą, laimingą, ramų ir šventą gyvenimą.
Patyrėme daug jo gerumo 2024 metais. Bet mūsų didžiausi laimėjimai dar laukia mūsų ateityje. Tikiu, kad 2025 metais mes visi patirsime dar daugiau jo meilės galios savo šeimoje, veikloje, sveikatoje ir kitose gyvenimo srityse.
Tikrai ne viskas vyksta taip, kaip norime. Daugelį vargina įvairios ligos, trūkumai, silpnybės, netektys, nesėkmės, nesutarimai. Tikiu, kad Visagalis Amžinasis mūsų Tėvas gali per akimirką pakeisti net ir pačią sudėtingiausią situaciją. Jis mums jau dabar siunčia reikiamus žmones, darbus, galimybes, finansus, išmintį ir kitas malones.
Linkiu Jums, kad Jėzus per šventines ir visas kitas dienas dar labiau paliestų, stiprintų, atnaujintų Jūsų širdis, šeimas, namus ir darbus.
Telaimina Jus Dievas!
Kun. Rytis
Dievo sūnūs ir dukros
2025 01 12
Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi. /Mk 1, 11/
Pakalbėkime apie tai, kad esame Dievo dukros ir sūnūs. Esame tikri Dievai vaikai, kuriais tampame per Krikštą. Esame vertingiausi ir mylimiausi jo kūriniai. Jis parodė tai, atiduodamas savo Sūnų už mus. Esame jo kūrybos šedevrai. Esame nepakartojami. Jis mus sutvėrė pagal savo paveikslą. Jis mums įkvėpė savo gyvybę. Jis mums suteikė visa tai, ko reikia mūsų laimingam, turtingas, sveikam ir sėkmingam gyvenimui.
Viena šeima pasakojo, kad per daugelį metų susitaupę pakankamai pinigų nusprendė pasistatyti savo nedidelį namą. Tuomet buvo labai sunku surasti gerą statybų firmą, todėl jie nusprendė statyti patys. Kai baigė statyti, namas atrodė puikiai. Tačiau po poros metų jie pastebėjo, kad mūrinė tvora šalia namų pradėjo irti, nes apačioje nebuvo gero pamato. Kas mėnesį ji atrodė vis prasčiau. Kiekvieną kartą jie, praeidami pro tvorą, mąstė ir girdėjo savo mintyse: „Kam tu statei šią tvorą? Tu neturi jokios patirties. Tu nesugebi to daryti. Dabar ta tvora griūva. Kaimynai tikriausiai šaiposi iš tavo kūrinio. Pataisymas kainuos tau daugiau pinigų ir laiko, negu jos pastatymas.“ Daugelį mėnesių ta viena klaida juos liūdino ir nervino.
Bet vieną dieną jie apsisprendė nebepaisyti tos vienos klaidos. Jie nusprendė žvelgti į tai, ką jie gerai padarė. Privažiavimas prie namo buvo lygus ir tiesus, namo durys, langai ir stogas atrodė puikiai, visa vandentiekio sistema ir šildymas veikė be problemų. Jie atrado šimtus dalykų, kuriuos padarė gerai statydami savo namus. Jie mokėsi kreipti dėmesį ne į vieną nepavykusį darbą, bet į tūkstančius tų dalykų, kuriuos padarė puikiai arba gerai. Tai suteikė jiems dar daugiau džiaugsmo ir ramybės gyvenime.
Amžinasis Tėvas gėrėjosi savo Sūnumi tuomet, kai Jėzus dar nebuvo padaręs stebuklų ir kitų didelių darbų. Jis gėrėjosi ne tuo, ką jis darė, bet tuo, kas jis buvo. Jis gėrėjosi tuo, kad Jėzus buvo jo mylimasis Sūnus. Šiandien jis taip pat žvelgia į mus ir sako mums: „Tu esi mano mylimasis sūnus, mylimoji dukra. Tavimi aš gėriuosi.“ Gal dar nepasiekėte savo tikslų, gal neturite didelių pasiekimų arba turtų. Gal dar neturite darbo, kurio norite. Gal neužimate aukštų pareigų ir negaunate didelio atlyginimo. Gal dar negyvenate ten, kur norėtumėte.
Nesakykite: „Esu tik paprastas verslininkas, esu tik vidutinis darbininkas, esu tik eilinė mokytoja, esu tik neturtinga senelė, esu tik vieniša mama.“ Prisiminkite, kad esate Visagalio Dievo vaikai, kuriais tampate priimdami Kristų į savo gyvenimą. Dažniau sustokite ir pastebėkite, kad esate gausiai apdovanoti. Gėrėkitės savo talentais, stiprybėmis, dovanomis.
Viena Tailando įmonė statė didelį greitkelį. Statybininkai tiesdami kelią pastebėjo, kad jiems trukdė didelė religinė statula, kuri ten stovėjo daugelį metų. Ji buvo visiems svarbi. Jie pabandė atsargiai pakelti ją. Bet molis ėmė trupėti. Jie bandė ją pastumti. Bet dar daugiau molio nukrito. Statuloje atsirado plyšiai. Vienas darbininkas pastebėjo, kad kažkas šviečia iš statulos vidaus. Visi ėmė tyrinėti, kas ten spindi. Jie nustebo, pamatę, kad po molio sluoksniu statula buvo iš gryno aukso. Molis buvo tik jos išorėje.
Vėliau paaiškėjo, kad prieš daugelį metų vienuoliai saugojo auksinę Budos statulą. Karo metu priešams plėšiant kraštą, vienuoliai aplipdė statulą storu molio sluoksniu ir tokiu būdu paslėpė bei išsaugojo ją. Plėšikai nelietė molinės statulos. Ilgai ten stovėjusi statula visiems atrodė mažavertė. Tą dieną jie atrado, kad ji verta kelių milijonų dolerių.
Taip nutinka ir mums. Mes dažnai nesuprantame ką mes turime. Galvojame, kad esame eiliniai žmonės, nieko ypatingo negalime, esame tik „molio dirbiniai.“ Galbūt išorėje mes esame padaryti iš molio, bet viduje esame aukso grynuoliai. Nors turime daug silpnybių, padarome klaidų, Dievas molio viduje laiko auksą. Jis nuolat rodo mums, kas esame, kas slypi mumyse, ką turime savyje. Tai padės mums pastebėti savo vertingumą. Mes atskleisime dar daugiau jo galios savyje. Tuomet nuo mūsų nukris dar daugiau „molio.“ Tada dar daugiau „aukso“ pamatysime savo gyvenime ir galėsime juo dalintis su kitais.
Mokslininkai paskaičiavo, kiek kainuoja vidutinio amžiaus žmogus. Jie įvertino žmogaus galvos, rankų, kojų ir visų kitų kūno dalių teikiamą vertę ir duodamą naudą visuomenei. Viską sudėjo. Žmogaus vertė buvo 5 milijonai eurų. Kiekvienas iš mūsų esame bent 5 milijonų vertės. Kūrėjas tiek investavo į kiekvieną iš mūsų. Jis sukūrė mus. Jis gėrisi ir didžiuojasi savo kūriniais. Mes esame pilni jo galios ir malonės. Kartokime dažnai: „Dėkoju Dieve, kad nuostabiai mane sukūrei. Tu sukūrei mane ypatingą ir nepakartojamą. Tu sutvėrei mane pagal savo atvaizdą. Tau patinka mano kūnas, mano veidas, mano šypsena, mano žvilgsnis, mano savybės ir charakteris. Nesu kopija. Esu tavo kūrybos šedevras.“
Dievas nuolat žvelgia į mus. Jis mato mūsų grožį, gerumą ir talentus. Jis žvelgia į mus ir gėrisi savo kūryba, nes mes esame jo vaikai. Priimkime save kaip nuostabiausius kūrinius. Kartokime galingus žodžius: „Esu nuostabiai sukurtas. Esu vertingiausias meno kūrinys. Esu ypatingas, nepakartojamas, talentingas. Nešioju Dievo atvaizdą savyje.“ Jei savyje įžvelgsime Dievo kūrybos šedevrą, mes turėsime daugiau pasitikėjimo savimi, daugiau drąsos, daugiau stiprybės. Tuomet dar labiau atskleisime savo talentus ir energiją. Mes atrasime naujų galimybių. Mes kursime nuostabų gyvenimą, kuriam esame pašaukti.
-
Savaitės malda
Visagali Amžinasis Tėve, tu sakai, kad tu gėriesi savo Sūnumi. Tu sakai, kad aš esu tavo vaikas Kristuje. Kartais jaučiuosi silpnas, nevertingas, netalentingas, nes pamirštu, kas esu, kas mane sukūrė. Niekas negali atimti tavo man duotų galių. Niekas negali atimti mano dieviškos prigimties ir tavo atvaizdo, kurį tu man dovanojai. Tu mane nuostabiai sukūrei. Esu tavo rankų darbo kūrinys. Esu stiprus tavyje, Viešpatie. Tavo neribota meilės galia slypi manyje. Nesu vidutinybė, nes esu tavo kūrybos šedevras. Esu palaimintas, atpirktas, pateptas, stiprus, apdovanotas, kūrybingas, talentingas, patrauklus, vertingas, mylimas. Turiu daug galimybių ir galių. Esu sukurtas talentingiausio pasaulyje menininko. Savo širdyje nešioju tavo pirštų antspaudus. Tu davei man unikalų pašaukimą ir visa tai, ko reikia jam atlikti. Tai reiškia, kad nesu atsitiktinai atsiradęs pasaulyje. Gavau visa tai, ko reikia, kad kurčiau patį nuostabiausią gyvenimą. Mokyk mane žvelgti į save, kaip į nuostabiausią tavo kūrinį. Padėk man savyje matyti savo dieviškąją prigimtį. Mokyk mane atskleisti visą savo potencialą. Priimu tave, tavo sveikatą, sėkmę, laimę, ramybę, džiaugsmą ir visas kitas tavo dovanas per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.
Kun. Rytis Gurkšnys
