ANEKDOTAI
Pranešimas parapijos skelbimų lentoje: „Spalio 24 d. susituokė Romas ir Aušra. Taip gražiai baigėsi jų draugystė, kuri prasidėjo jų mokyklos suole.“
-
Banke susitiko šimto ir penkių eurų banknotai. Šimto eurų banknotas pradėjo girtis: „Aš nugyvenau puikų gyvenimą, buvau prabangiuose viešbučiuose ir lošimo namuose, aplankiau be galo daug šalių skraidydamas verslo klase, sutikau garsenybes bei mačiau net šalies prezidentą.“ Tada penkių eurų banknotas nustebęs kukliai atsakė: „O mano gyvenime nieko panašaus nenutiko. Galiu tik pasigirti, kad labai dažnai lankydavausi bažnyčioje.“
-
Trys įžymūs vienuoliai - jėzuitas, domininkonas ir pranciškonas – ėjo keliu ir diskutavo. Staiga priešais save jie išvydo nuostabų reginį – kalėdinę viziją: Betliejus, Šventoji Šeima ir kūdikis Jėzus, gulintis ėdžiose. Pranciškonas tuojau parpuolė ant kelių, sužavėtas tokio neturto. Domininkonas pagarbiai atsiklaupė Šventosios Šeimos akivaizdoje. O jėzuitas priėjo prie Juozapo ir pasiteiravo: „Juozapai, ar su Marija jau nusprendėte, į kokią gimnaziją leisite berniuką, gal į jėzuitų?“
-
Vieno vienuolyno broliai pietaudavo tylėdami. Pietų metu galėdavo kalbėti tik tuomet, kai jie pastebėdavo, kad ko nors trūkdavo ant pietų stalo. Jie negalėdavo nieko prašyti sau patiems. Tačiau jie galėdavo paprašyti ko nors šalia sėdinčiam broliui. Vienas vienuolis valgė sriubą ir pastebėjo, kad jo lėkštėje įkritusi negyva pelė. Jis pakėlė ranką ir stalo patarnautojui pasakė: „Mano broliui, kuris sėdi šalia, trūksta pelės sriuboje.“
-
Kanoje vyko vestuvės, kuriose dalyvavo Jėzus ir jo mokiniai. Ten jis pavertė labai daug vandens vynu, kuris buvo labai geras ir skanus. Visi jo labai daug išgėrė. Ryte Jėzus žadino savo mokinius ir kvietė juos eiti į darbą. Mokinys Petras atsakė: „Jėzau, mums labai sunku, skauda galvą.“ Tada Jėzus pasakė: „Tuojau atnešiu jums vandens atsigerti“. Petras atsakė: „Jėzau, nereikia, nedaryk to, nebeliesk daugiau to vandens“.
-
Vyras plaukiojo valtimi dideliame ežere. Iš jo iškilo apie 30 metrų aukščio ežero dugno pabaisa. Ji išsižiojo ir rengėsi griebti jį. Jis puolė ant kelių melstis: „Dieve, padėk. Gelbėk mane.“ Staiga pasigirdo Dievo balsas: „Kaip tu gali į mane kreiptis? Juk tu visą gyvenimą netikėjai, kad aš esu.“ Vyras atsakė: „Taip. Bet aš visą gyvenimą taip pat netikėjau, kad tokių pabaisų būna.“
-
Trys vienuoliai sunkiai susirgo, vieną dieną numirė ir pateko į dangų. Jėzus Danguje paklausė jų: „Jei dabar jus leisčiau grįžti į žemę dar keletą metų pagyventi, ką pirmiausiai padarytumėte ten sugrįžę?“ Domininkonas atsakė: „Pasakyčiau daug pamokslų, kad žmonės nebedarytų jokių nuodėmių.“ Pranciškonas: „Mokyčiau žmones, kad dar labiau rūpintųsi stokojančiaisiais.“
Jėzuitas pasakė: „Sugrįžęs į žemę, pirmiausiai pakeisčiau savo gydytoją, kuris mane gydė.“
-
Ligonis atsibudo po operacijos, pramerkė akis, pamatė vyrą baltais drabužiais ir paklausė: „Gydytojau, ar pavyko operacija?“ Vyras baltais drabužiais atsakė: „Man atrodo, kad operacija nepavyko. Aš ne gydytojas. Aš esu šventasis Petras.“
-
Jaunas kunigas sakė sekmadienio pamokslą. Jis pradėjo taip: „Kai šiandien ėjau į bažnyčią, Dievas žinojo ir aš žinojau, ką jums turiu pasakyti. O dabar tai žino tik Dievas, ką noriu jums pasakyti.“
-
Vaikai sužinojo, kad jų 80 metų amžiaus tėvas loterijoje laimėjo 10 milijonų. Bet jie bijojo pranešti šią žinią tėvui, nes jis buvo labai silpnos sveikatos. Jie manė, kad tėvas nualps staiga sužinojęs apie tokį didelį laimėjimą. Jie paprašė kunigą nuvykti pas jų tėvą ir pranešti jam šią žinią. Atėjęs kunigas paklausė jo: „Ką darytumėte, jei vieną dieną laimėtumėte 10 milijonų?“ Vyras atsakė: „Paaukočiau pusę tos sumos bažnyčiai.“ Tai išgirdęs pats kunigas krito ant žemės netekęs sąmonės.
-
Maža mergaitė paklausė mamos: „Mama, ar tiesa, kad mirę žmonės tampa dulkėmis?“ Mama patvirtino: „Taip. Teisingai.“ Mergaitė pamąstė ir tarė: „Man atrodo, kad po mano lova palaidoti kokie trys numirę žmonės.“
-
Nedidelis lėktuvas sugedo ir krito žemyn. Jame buvo keturi žmonės ir tik trys parašiutai. Vienas sakė: „Aš esu žinomas chirurgas. Galėčiau daug žmonių išgelbėti. Todėl imu parašiutą ir šoku.“ Paėmė ir iššoko. Paskui kitas sakė: „Esu raketų inžinierius, pats protingiausias specialistas pasaulyje. Žmonėms manęs labai reikia. Imu parašiutą ir šoku.“ Kai tie du iššoko, senas kunigas sakė: „Aš jau senas. Tau, berniuk, visas gyvenimas dar ateityje. Imk paskutinį parašiutą, šok, gyvenk ir tarnauk žmonėms.“ Berniukas atsakė: „Bet mes dar turime du parašiutus. Tas protingiausias žmogus pasaulyje paėmė mano kuprinę ir su ja iššoko.“
-
Viena moteris, kuriai buvo 80 metų, išėjusi iš prekybos centro, priėjo prie savo automobilio ir pastebėjo, kad jo durelės buvo užsirakinę, o rakteliai buvo jo viduje. Ji pradėjo melstis: „Dieve padėk man atrakinti automobilį." Po kelių sekundžių šalia jos sustojo kitas automobilis, iš kurio išlipo vyras. Jis per kelias sekundes atrakino jos automobilį. Ji apkabino jį ir sakė: „Dieve, dėkoju, kad man siuntei šį labai gerą žmogų“. Vyras atsakė: „Aš nesu geras žmogus. Aš šiandien išėjau iš kalėjimo, kuriame sėdėjau už automobilių vagystes“. Ji dar kartą jį apkabino: „Dieve, ačiū, kad man siuntei ne bet ką, bet profesionalą“.
-
Sekmadienio ryte vairuotojas įvažiavo į didelę bažnyčios automobilių stovėjimo aikštelę. Joje buvo labai daug automobilių. Jis pervažiavo visą aikštelę tris kartus, bet nerado nei vienos laisvos vietos. Jis pradėjo mintyse melstis: „Dieve, padėk man surasti laisvą vietą automobiliui.“ Jau po kelių sekundžių pastebėjo, kad vienas automobilis išvažiavo ir paliko laisvą vietą. Jis tarė: „Dieve, nebeieškok man laisvos vietos. Aš ją jau pats suradau.“
-
Vienas vyras pasakojo savo draugui: „Vakar sapnavau, kad visame pasaulyje nauja baisi pandemija - žarnyno virusas. Sapnavau, kad visi vaikštome su sauskelnėmis. Ir visi kalbame, kad buvo geriau per koronaviruso pandemiją, nes tuomet vaikščiojome tik su kaukėmis.“
-
Danguje apaštalas Paulius pasakė: „Vyrai, kurie buvote šeimos galva, sustokite mano dešinėje. O tie, kurie leidote žmonai būti šeimos galva, sutokite kairėje.“ Po kelių valandų kairėje eilėje stovėjo keli milijonai vyrų. Dešinėje tik vienas vyras. Petras paklausė tą vieną vyrą: „O dabar prašau pasakyk visiems vyrams, kaip tau pavyko išsilaikyti šeimos galva per visą gyvenimą.“ Vyras: „Nežinau, nes žmona man liepė čia atsistoti.“
-
Kartą jauna dukra atvedė savo sužadėtinį pas savo tėvus susipažinimui.
Jos tėvas norėjo pasikalbėti su jos draugu asmeniškai, nusivedė jį į kitą kambarį ir paklausė jo: „Ar turi pinigų šeimai išlaikyti?“
Jis atsakė: „Neturiu, bet Dievas pasirūpins tuo.“
Tėvas vėl paklausė jo: „Ar turi darbą, kad uždirbtum šeimai?“
Sužadėtinis atsakė: „Neturiu, bet Dievas suteiks mums ko reikia.“
Tėvas: „Ar tu turi namą arba butą, kuriame gyvens tavo žmona ir vaikai?“
Jis vėl atsakė: „Neturiu, bet Dievas suteiks mums viską.“
Kai dukra su sužadėtiniu vakare išvyko, žmona paklausė vyrą: „Kaip tau mūsų naujasis žentas? Jis atsakė: „Mūsų būsimasis žentas neturi darbo, neturi pinigų, neturi plano. Bet man patinka jis, nes jis galvoja, kad aš esu Dievas.“
-
Viena moteris parduotuvėje matavosi suknelę. Pardavėja sakė jai: „Ši suknelė yra paskutinis mados klyksmas.“ Moteris paprieštaravo: „Tai tikrai dar ne paskutinis klyksmas. Paskutinis bus mano vyro klyksmas, kai pamatys šios suknelės kainą.“
-
Viena šeima prieš daugelį metų gyveno kaime ir niekada nesilankė didmiesčiuose. Pirmą kartą jie visi kartu nuvažiavo į didelį miestą. Užėjo į vieną didelį pastatą ir pirmą kartą pamatė liftą. Šeimos tėvas su vaikais stovėjo prie įėjimo ir stebėjo, kaip žmonės naudojasi liftu. Labai sena moteris įėjo į liftą. Durys užsidarė. Po kelių minučių durys atsidarė. Išėjo jauna graži moteris. Vaikas paklausė: „Kokios čia durys?“ Tėvelis atsakė: „Nežinau, bet kuo greičiau pakviesk ateiti čia savo mamą.“
-
Vienas parapijietis atėjo pas kunigą ir klausė: „Buvau pas būrėją. Ji man sakė, kad turiu vykti į misiją tarnauti Afrikoje. Ar turiu klausyti būrėjos patarimo? Ar turiu vykti ten?“ Kunigas truputį pamąstė ir atsakė: „Žinoma, galite vykti į Afriką tarnauti žmonėms. Jei klausote būrėjos patarimų, būtinai pasiimkite ir ją kartu su savimi tam, kada ji jums ten pasakytų, kada turite grįžti atgal į Lietuvą namo.“
-
Kartą mama pasikvietė daug draugių į namus vakarienei. Prie stalo visos paprašė, kad jos 7 metų dukra sukalbėtų maldą prieš valgį. Mergaitė tarė: „Nežinau, ką sakyti.“ Viešnios drąsino ją: „Prisimink, ką mama sako, kai meldžiasi.“ Mergaitė pradėjo maldą: „Dieve, Dieve, kam aš tiek daug žmonių prisikviečiau?“
-
Vienas vyras grįžo namo atsisėdo skaityti laikraštį. Žmona priėjo už nugaros ir trenkė keptuve per galvą. Vyras pasipiktinęs paklausė: „Už ką?” Žmona atsakė: „Plaudama tavo kelnes radau raštelį su moters vardu.” Vyras paaiškino: „Tai vardas kumelės, už kurią aš lažinausi praėjusio penktadienio žirgų lenktynėse.” Po savaitės ji vėl trenkė jam keptuve. Jis klausė: „Už ką dabar?” Ji atsakė: „Už tai, kad ta kumelė tau šiandien skambino.”
-
90 metų vyras žvejojo ir išgirdo žodžius: „Paimk mane. Paimk mane.“ Jis apsižvalgė, bet nieko nepastebėjo aplinkui. Tas balsas vėl pasikartojo. Vyras pažvelgė žemyn. Ten varlė kalbėjo: „Paimk mane ir pabučiuok. Aš tapsiu gražia nuotaka.“ Jis paėmė ją ir įsidėjo į švarko vidinę kišenę. Varlė toliau kalbėjo: „Aš tau sakiau pabučiuok mane ir aš būsiu gražia nuotaka. Kodėl tu to nedarai?“ Senelis atsakė: „Mano amžiuje nebereikia gražios nuotakos. Bet kalbančia varlę norėčiau turėti.“
-
Numirė vyras, kuris gyvendamas žemėje buvo labai piktas žmogus. Visiems buvo labai sunku su juo gyventi šeimoje. Per laidotuves klebonas sakė pamokslą: „Jis buvo geras vyras, doras krikščionis ir pavyzdingas tėvas.“ Našlė pasisuko į sūnų ir tyliai paklausė: „Nesuprantu. Gal kunigas kažką supainiojo. Ar mes tikrai čia tavo tėvą laidojame?“