ANEKDOTAI
Gyveno penkios draugės. Kiekvieną savaitę susirinkdavo pasikalbėti. Kiekvieną kartą viena arba dvi negalėdavo dalyvauti susitikimuose. Vieną dieną susirinko visos penkios. Viena tarė: „Šiandien esame visos penkios. Labai blogai, nes dabar neturėsime apie ką kalbėti.“
-
Viena vyresnio amžiaus moteris atėjo į didelę bažnyčią. Prie durų naujas bažnyčios patarnautojas pasitiko ir paklausė, kur ji norėtų atsisėsti. Ji pasakė, kad ji norėtų atsisėsti pirmoje eilėje. Patarnautojas pasakė: „Ponia, nepatarčiau jums sėstis į pirmą eilę, nes mūsų kunigas labai nuobodžiai kalba.“ Moteris: „Ar žinote, kas aš esu?“ Patarnautojas: „Ne.“ Ji pasakė: „Aš esu to kunigo mama.“ Patarnautojas nuleido galvą, pamąstė ir paklausė: „O ar jūs žinote, kas aš esu?“ Ji atsakė: „Ne.“ Patarnautojas atsiduso su palengvėjimu: „Ačiū Dievui, kad nežinote.“
-
Vienas kunigas kiekvieną sekmadienį prieš Mišias atsiklaupęs tyliai meldėsi zakristijoje. Vieną dieną patarnautojas paklausė: „Kunige, ko visada prašote Dievą, kai meldžiatės?“ Kunigas atsakė: „Prašau Dievą išminties, kad pasakyčiau gerą pamokslą.“ Patarnautojas vėl paklausė: „Kodėl Dievas neduoda jums išminties?“
-
Vienas pamokslininkas sakė: „Dauguma žmonių nedrįsta į Dievą kreiptis vardu. Jie ištaria jo vardą labai retai. Dažniausiai jie Dievoo vardą ištaria tik tuomet, kai pamato labai didelę pirkinio kainą parduotuvėje.“
-
Mama žadino savo sūnų sekmadienio ryte: „Sūnau, kelkis, nes pavėluosi į bažnyčią.“ Sūnus atsakė: „Šiandien aš neisiu į bažnyčią. Nenoriu ten eiti. Man ten nepatinka. Kodėl turiu dabar keltis ir eiti į bažnyčią?“ Mama atsakė: „Tu privalai ten eiti, nes tu jau 40 metų amžiaus. Be to, tu esi tos bažnyčios klebonas.“
-
Mergaitė dalyvavo vestuvių šventėje ir paklausė: „Mama, o kodėl jaunoji su balta suknele?“ Mama atsakė: „Tai jos pati laimingiausia ir gražiausia diena gyvenime.“ Mergaitė vėl paklausė: „O kodėl tada jaunasis su juodu kostiumu?“
-
Kartą pas gydytoją atėjo vienas vyras ir skundėsi, kad beveik nieko negirdi, ką kiti jam sako. Gydytojas jam pritaikė klausos aparatą, su kuriuo jis galėtų labai gerai girdėti. Po mėnesio jis vėl atėjo pas gydytoją. Gydytojas patikrinęs jo klausą tarė: „Jūsų šeima tikriausiai labai patenkinta, nes jūsų klausa yra puiki.“ Jis atsakė: „Ne, ne. Aš dar nepasakiau apie tai savo šeimai. Jie mano, kad aš jų negirdžiu. Man patinka klausytis, ką jie kalba apie mane. Aš jau perrašiau savo testamentą kelis kartus.“
-
Maža mergaitė klausė mamos: „Mama, iš kur atsirado visi žmonės?“ Mama atsakė: „Dievas sukūrė žmones.“ Mergaitė vėl klausė: „O man tėvelis sakė, kad žmonės išsivystė iš beždžionės. Kaip suprasti tai?“ Mama atsakė: „Labai paprastai. Matai, mano visą giminę sukūrė Dievas. O tėvelio giminė išsivystė iš beždžionės.“
-
Moteris keliavo lėktuvu ir skaitė Bibliją. Šalia sėdintis vyras paklausė: „Ar jūs tikrai tikite tuo, kas ten parašyta?“ Ji atsakė: „Taip, tikiu. Juk tai Šventasis Raštas.“ Jis toliau klausė: „Kaip jūs galite tikėti pasakojimu apie pranašą Joną? Kaip jis galėjo išbūti tiek daug dienų žuvies pilve?“ Ji atsakė: „Aš nežinau. Bet kai nueisiu į dangų paklausiu jo?“ Tada vyras paklausė: „O jeigu jo nebus danguje, kaip jūs tada jo paklausite?“ Ji atsakė: „Tada jūs pats galėsite jo paklausti.“
-
Vyras mirdamas paliko žmonai 30 tūkstančių eurų. Po laidotuvių žmona pasakojo savo draugei, kad ji visiškai nebeturi pinigų. Bet draugė paklausė: „Kaip tu gali neturėti pinigų. Juk sakei, kad vyras paliko 30 tūkstančių.“ Ji atsakė: „Išleidau 5 tūkstančius laidotuvėms ir 25 tūkstančius paminklo akmeniui.“ Draugė nusistebėjo: „Tiek daug kainavo paminklinis akmuo! Kokio dydžio jis buvo?“ Ji parodė žiedą ant savo rankos ir pasakė: „Tai 1,5 karato dydžio brangakmenis.“
-
Moteris nusipirko brangią suknelę ir parsinešė ją namo. Jos vyras pamatęs pirkinį buvo labai nepatenkintas ir sakė: „Mieloji, kodėl pirkai tokią brangią suknelę? Juk mes sutarėme šiemet nepirkti brangių dalykų.“ Moteris pasiteisino: „Piktasis mane sugundė, sakydamas, kad graži suknelė, aš neatsilaikiau ir pirkau.“ Vyras tarė: „Bet tu juk žinai, kad pagundos akimirką turi sakyti – pasitrauk tolyn nuo manęs šėtone.“ Moteris atsakė: „Aš taip ir sakiau. Bet kai jis pasitraukė toliau nuo manęs, jis man vėl sakė, kad iš toliau ši suknelė dar geriau atrodo.“
-
Kartą vienas kunigas prieš pat mirtį liepė pakviesti pas jį miestelio mokesčių inspektorių ir miestelio teisėją. Kunigas gulėjo lovoje labai silpnas ir paprašė, kad tie du turtingi ir įtakingi vyrai atsisėstų šalia jo lovos, vienas kairėje, kitas dešinėje. Jie jautėsi labai pagerbti, galėdami būti šalia savo parapijos kunigo jo paskutinėmis gyvenimo akimirkomis. Kai jie taip padarė, vienas iš jų paklausė: „Kunige, kam tu mus abu pasikvietei? Kodėl tu būtent mus pasirinkai? Ar norėtum su mumis ką nors aptarti šią valandą?“ Mirštantis kunigas atsakė: „Noriu mirti taip, kaip Jėzus, tarp dviejų piktadarių...“
-
Vyras atidžiai skaitė savo santuokos liudijimą. Jo žmona paklausė: „Ko tu ten taip ilgai ieškai?“ Vyras atsakė: „Ieškau jo galiojimo datos.“
-
Kunigas po pamaldų klausė vieno pamaldų dalyvio: „Galbūt norėtumėte tapti Dievo armijos nariu?“ Vyras atsakė: „Aš jau esu jos narys.“ Kunigas vėl klausė jo: „Kodėl tuomet jus bažnyčioje matau tik per Velykas ir Kalėdas?“ Dalyvis atsakė: „Priklausau slaptajai tarnybai.“
-
Vienas krepšininkas patyrė galvos traumą, neteko sąmonės, pateko į ligoninę ir išgyveno klinikinę mirtį. Po trijų dienų atsigavo. Jį aplankęs jo komandos draugas paklausė: „Tu buvai miręs. Ar matei Dangų?“ Jis atsakė: „Taip, buvau ten.“ Draugas vėl klausė: „Ką ten gero matei?“ Jis atsakė: „Turiu tau dvi naujienas. Turiu vieną gerą, kitą blogą. Gera yra ta, kad danguje tikrai yra žaidžiamas krepšinis. Bloga yra tai, kad jau šį trečiadienį tau ten suplanuotos varžybos.“
-
Per konferenciją apie dvasinį paklusnumą vienas pranešėjas vienuolis buvo paklaustas: „Jūsų Ordinas pasižymi ypatingo paklusnumo įžadu. Kaip jūs sugebate užtikrinti, kad vienuoliai liktų ištikimi šiam įžadui?“ Tada vienuolis atsakė: „Tai paprasta. Mūsų bendruomenės vadovas tiesiog paklausia, ką mes norėtume daryti. Mes pasakome jam, ką norime daryti. Tada jis mums įsako tai daryti. Taip mes niekada nenusižengiame paklusnumui.“ Tada kitas konferencijos dalyvis paklausė vienuolio: „O kas, jeigu kuris nors brolis nežino, ką jis nori daryti? Ką jūs darote su tokiais?“ Vienuolis atsakė: „Tuomet mes išrenkame jį savo bendruomenės vadovu.“