ANEKDOTAI
Po Mišių vienas kunigas klausė parapijietį, ką jis mano apie jo pamokslą. Žmogus sakė: „Pamokslas buvo kaip Dievo išmintis ir gailestingumas.“ Kunigas vėl klausė: „Kodėl taip gerai manote apie mano pamokslą?“ Vyras paaiškino: „Jis buvo nesuprantamas kaip Dievo išmintis. Jis buvo beribis kaip Dievo gailestingumas.“
-
Vienas mokytojas buvo paklaustas: „Kuo skiriasi pesimistas ir optimistas?“ Jis atsakė: „Pesimistas sako: ‚Dabar viskas baisiai blogai. Blogiau jau tikrai nebegali būti.‘ Optimistas atsako: ‚Tikrai gali būti.‘
-
Trys modernūs kunigai dalinosi savo naujovėmis, kurias įdiegė savo bažnyčiose. Pirmasis sakė: „Mes bažnyčioje įrengėme rūkomąjį kambarį tam, kad per Mišias galėtų rūkantieji trumpam išbėgti ten parūkyti.“ Kitas sakė: „Mes bažnyčioje įrengėme kavinę, kad žmonės per Mišias galėtų išbėgti ten užkąsti arba atsigerti.“ Trečiasis sakė: „Mes per Jonines, Žolines, Vėlines ir Kalėdas pakabiname skelbimą, kuriame parašome, kad bažnyčia dėl valstybinių švenčių uždaryta.“
-
Du boksininkai įėjo į ringą ir rengėsi kovos varžyboms. Vienas iš jų persižegnojo. Tai pastebėjo vienas žiūrovas ir paklausė šalia sėdinčio kunigo: „Ar šis kryžiaus ženklas jam padės nugalėti?“ Kunigas atsakė: „Žinoma, kad padės. Bet tik tuomet, jei jis moka kovoti.“
-
Maža mergaitė sėdėjo ant savo senelio kelių ir apžiūrinėjo jo senas raukšlėtas kietas rankas. Ji paklausė: „Seneli, ar Dievas tave sukūrė?“ Senelis atsakė: „Taip. Dievas mane sukūrė prieš daugelį metų.“ Paskui ji pažiūrėjo į savo mažas gražias ir minkštas rankas. Tada tarė: „Seneli, ar Dievas ir mane sukūrė?“ Senelis atsakė: „Taip. Dievas tave sukūrė labai neseniai.“ Mergaitė pamąstė ir tarė: „Man atrodo, kad Dievas dabar kuria geriau negu anksčiau.“
-
Kartą mama pasikvietė daug draugių į namus vakarienei. Prie stalo visos paprašė, kad jos 6 metų dukra sukalbėtų maldą prieš valgį. Mergaitė tarė: „Nežinau, ką sakyti.“ Viešnios drąsino ją: „Prisimink, ką mama sako, kai meldžiasi.“ Mergaitė pradėjo: „Dieve, Dieve, kam aš tiek daug žmonių prisikviečiau?“
-
Dievas Tėvas nusprendė ateiti į žemę pažiūrėti kaip gyvena žmonės. Angelas jį atvedė į ūkininko lauką. Karštą vasaros dieną ten labai sunkiai dirbo žmonės. Jie buvo pavargę suprakaitavę, apdulkėję. Dievas klausė angelą: „Kodėl šie žmonės taip sunkiai dirba?“ Angelas atsakė: „Dieve, tu gi sakei žmogui, kad jis savo prakaitu uždirbs savo duoną“. Dievas tarė: „Aš tik pajuokavau. Kodėl jie to nesuprato?“ Jie nuėjo toliau ir priėjo didelio miesto centrą. Ten vaikščiojo kunigai, gražiai apsirengę, nepavargę ir nesuprakaitavę. Dievas vėl klausė angelą: „O kodėl šitie neužsidirba savo duonos prakaitu?“ Angelas atsakė: „Tai yra tie, kurie suprato, kad tu, Dieve, pajuokavai“.
-
Vienas kunigas plaukiojo baseine. Jis labai lėtai ir atsargiai judino rankas. Kitas baseino lankytojas paklausė jo: „Kunige, kodėl jūs taip lėtai plaukiate ir darote tokius mažus judesius rankomis?“ Kunigas atsakė: „Vienas mano neatsargus judesys rankomis gali paversti visą vandenį šventintu vandeniu.“
-
Sekmadienio rytą pilnoje kaimo bažnyčioje per pamaldas klebonas barė savo parapijiečius: „Visi eisite į pragarą.“ Visi parapijiečiai nuliūdo, nuleido galvas. Tik vienas vyras sėdėjo pirmoje eilėje ir šypsojosi. Kunigas dar pikčiau barė visus: „Jei neatsiversite, visi eisite į pragarą.“ Vyras toliau šypsojosi. Klebonas kreipėsi į jį: „Kodėl tu šypsaisi? Tu irgi eisi į pragarą.“ Žmogus atsakė: „Ne. Aš ne iš šios parapijos.“
-
Gyveno penkios draugės. Kiekvieną savaitę susirinkdavo pasikalbėti. Kiekvieną kartą viena arba dvi negalėdavo dalyvauti susitikimuose. Vieną dieną susirinko visos penkios. Viena tarė: „Šiandien esame visos penkios. Labai blogai, nes dabar neturėsime apie ką kalbėti.“
-
Viena vyresnio amžiaus moteris atėjo į didelę bažnyčią. Prie durų naujas bažnyčios patarnautojas pasitiko ir paklausė, kur ji norėtų atsisėsti. Ji pasakė, kad ji norėtų atsisėsti pirmoje eilėje. Patarnautojas pasakė: „Ponia, nepatarčiau jums sėstis į pirmą eilę, nes mūsų kunigas labai nuobodžiai kalba.“ Moteris: „Ar žinote, kas aš esu?“ Patarnautojas: „Ne.“ Ji pasakė: „Aš esu to kunigo mama.“ Patarnautojas nuleido galvą, pamąstė ir paklausė: „O ar jūs žinote, kas aš esu?“ Ji atsakė: „Ne.“ Patarnautojas atsiduso su palengvėjimu: „Ačiū Dievui, kad nežinote.“
-
Vienas kunigas kiekvieną sekmadienį prieš Mišias atsiklaupęs tyliai meldėsi zakristijoje. Vieną dieną patarnautojas paklausė: „Kunige, ko visada prašote Dievą, kai meldžiatės?“ Kunigas atsakė: „Prašau Dievą išminties, kad pasakyčiau gerą pamokslą.“ Patarnautojas vėl paklausė: „Kodėl Dievas neduoda jums išminties?“
-
Vienas pamokslininkas sakė: „Dauguma žmonių nedrįsta į Dievą kreiptis vardu. Jie ištaria jo vardą labai retai. Dažniausiai jie Dievoo vardą ištaria tik tuomet, kai pamato labai didelę pirkinio kainą parduotuvėje.“
-
Mama žadino savo sūnų sekmadienio ryte: „Sūnau, kelkis, nes pavėluosi į bažnyčią.“ Sūnus atsakė: „Šiandien aš neisiu į bažnyčią. Nenoriu ten eiti. Man ten nepatinka. Kodėl turiu dabar keltis ir eiti į bažnyčią?“ Mama atsakė: „Tu privalai ten eiti, nes tu jau 40 metų amžiaus. Be to, tu esi tos bažnyčios klebonas.“
-
Mergaitė dalyvavo vestuvių šventėje ir paklausė: „Mama, o kodėl jaunoji su balta suknele?“ Mama atsakė: „Tai jos pati laimingiausia ir gražiausia diena gyvenime.“ Mergaitė vėl paklausė: „O kodėl tada jaunasis su juodu kostiumu?“
-
Kartą pas gydytoją atėjo vienas vyras ir skundėsi, kad beveik nieko negirdi, ką kiti jam sako. Gydytojas jam pritaikė klausos aparatą, su kuriuo jis galėtų labai gerai girdėti. Po mėnesio jis vėl atėjo pas gydytoją. Gydytojas patikrinęs jo klausą tarė: „Jūsų šeima tikriausiai labai patenkinta, nes jūsų klausa yra puiki.“ Jis atsakė: „Ne, ne. Aš dar nepasakiau apie tai savo šeimai. Jie mano, kad aš jų negirdžiu. Man patinka klausytis, ką jie kalba apie mane. Aš jau perrašiau savo testamentą kelis kartus.“
-
Maža mergaitė klausė mamos: „Mama, iš kur atsirado visi žmonės?“ Mama atsakė: „Dievas sukūrė žmones.“ Mergaitė vėl klausė: „O man tėvelis sakė, kad žmonės išsivystė iš beždžionės. Kaip suprasti tai?“ Mama atsakė: „Labai paprastai. Matai, mano visą giminę sukūrė Dievas. O tėvelio giminė išsivystė iš beždžionės.“
-
Moteris keliavo lėktuvu ir skaitė Bibliją. Šalia sėdintis vyras paklausė: „Ar jūs tikrai tikite tuo, kas ten parašyta?“ Ji atsakė: „Taip, tikiu. Juk tai Šventasis Raštas.“ Jis toliau klausė: „Kaip jūs galite tikėti pasakojimu apie pranašą Joną? Kaip jis galėjo išbūti tiek daug dienų žuvies pilve?“ Ji atsakė: „Aš nežinau. Bet kai nueisiu į dangų paklausiu jo?“ Tada vyras paklausė: „O jeigu jo nebus danguje, kaip jūs tada jo paklausite?“ Ji atsakė: „Tada jūs pats galėsite jo paklausti.“
-
Vyras mirdamas paliko žmonai 30 tūkstančių eurų. Po laidotuvių žmona pasakojo savo draugei, kad ji visiškai nebeturi pinigų. Bet draugė paklausė: „Kaip tu gali neturėti pinigų. Juk sakei, kad vyras paliko 30 tūkstančių.“ Ji atsakė: „Išleidau 5 tūkstančius laidotuvėms ir 25 tūkstančius paminklo akmeniui.“ Draugė nusistebėjo: „Tiek daug kainavo paminklinis akmuo! Kokio dydžio jis buvo?“ Ji parodė žiedą ant savo rankos ir pasakė: „Tai 1,5 karato dydžio brangakmenis.“
-
Moteris nusipirko brangią suknelę ir parsinešė ją namo. Jos vyras pamatęs pirkinį buvo labai nepatenkintas ir sakė: „Mieloji, kodėl pirkai tokią brangią suknelę? Juk mes sutarėme šiemet nepirkti brangių dalykų.“ Moteris pasiteisino: „Piktasis mane sugundė, sakydamas, kad graži suknelė, aš neatsilaikiau ir pirkau.“ Vyras tarė: „Bet tu juk žinai, kad pagundos akimirką turi sakyti – pasitrauk tolyn nuo manęs šėtone.“ Moteris atsakė: „Aš taip ir sakiau. Bet kai jis pasitraukė toliau nuo manęs, jis man vėl sakė, kad iš toliau ši suknelė dar geriau atrodo.“