ANEKDOTAI
Vieno lėktuvo skrydžio pabaigoje, palydovė pranešė: „Šiandien skrendome su nauju pilotu. Sveikiname jį šiandien visi mes šiame lėktuve. Tuojau bus jo pirmasis nusileidimas. Po nusileidimo, prašome visus pasveikinti naują pilotą.“ Lėktuvas leidosi ypatingai trankiai. Tris kartus atsimušė nuo žemės, pašoko ir vėl ratais trenkėsi į žemę. Po nusileidimo, palydovė toliau kalbėjo per garsiakalbį: „Dėkojame kad skridote su mumis šiandien. Kaip jau minėjau nepamiškite išeidami padėkoti pilotui ir pasakyti jam, kuris iš trijų nusileidimų jums labiausiai patiko.“
-
Mama turėjo du sūnus. Jiems buvo 8 ir 10 metų ir jie buvo nepaprastai nedrausmingi. Jeigu kas nors dingdavo mokykloje, jie visada būdavo kalti. Mama nebežinojo kaip auklėti vaikus. Ji nuvedė vyresnįjį pas kunigą, kad pamokytų jį būti geresniu žmogumi. Kunigas jo paklausė: „Kur yra Dievas?“ Berniukas nustebo ir negalėjo nieko atsakyti. Tada kunigas dar kartą paklausė: „Kur yra Dievas?“ Berniukas ir vėl nieko nesakė. Tuomet trečią kartą kunigas tarė: „Kur yra Dievas?“ Berniukas nusigando, šoko nuo kėdės, parbėgo namo ir tarė savo broliui: „Dabar tai mums bus labai blogai. Dabar dingo Dievas, ir jie galvoja, kad mes kalti.“
-
Per konferenciją apie dvasinį paklusnumą vienas pranešėjas vienuolis buvo paklaustas: „Jūsų Ordinas pasižymi ypatingo paklusnumo įžadu. Kaip jūs sugebate užtikrinti, kad vienuoliai liktų ištikimi šiam įžadui?“ Tada vienuolis atsakė: „Tai paprasta. Mūsų bendruomenės vadovas tiesiog paklausia, ką mes norėtume daryti. Mes pasakome jam, ką norime daryti. Tada jis mums įsako tai daryti. Taip mes niekada nenusižengiame paklusnumui.“ Tada kitas konferencijos dalyvis paklausė vienuolio: „O kas, jeigu kuris nors jūsų brolis nežino, ką jis nori daryti? Ką jūs darote su tokiais?“ Vienuolis atsakė: „Tuomet mes išrenkame jį savo bendruomenės vadovu.“
-
Du draugai ėjo miško takeliu ir sutiko mešką, kuri buvo labai alkana ir pikta. Jie sustingo vietoje ir žvelgė į mešką, kuri stovėjo už kelių žingsnių nuo jų. Vienas tarė: „Bėgam?“ Kitas paklausė: „Tu manai, kad gali bėgti greičiau už mešką?“ Pirmasis atsakė: „Žinau, kad ne. Bet man dabar svarbiausia bėgti greičiau už tave.“
-
Mažas lėktuvas sugedo ir krito žemyn. Jame buvo keturi žmonės ir tik trys parašiutai. Vienas sakė: „Aš esu žinomas chirurgas. Galėčiau daug žmonių išgelbėti. Todėl imu parašiutą ir šoku.“ Paėmė ir iššoko. Paskui kitas sakė: „Esu raketų inžinierius, pats protingiausias specialistas pasaulyje. Žmonėms manęs labai reikia. Imu parašiutą ir šoku.“ Kai tie du iššoko, senas kunigas sakė: „Aš jau senas. Tau, berniuk, visas gyvenimas dar ateityje. Imk paskutinį parašiutą, šok, gyvenk ir tarnauk žmonėms.“ Berniukas atsakė: „Bet mes dar turime du parašiutus. Tas protingiausias žmogus pasaulyje paėmė mano kuprinę ir su ja iššoko.“
-
o mirties tą pačią dieną prie dangaus vartų atėjo popiežius ir vieno didelio miesto teisėjas. Teisėjas gavo didelį naują namą su gražiu vaizdu ir aplinka. O Popiežius tik mažą kambarėlį daugiabutyje be jokio gražaus vaizdo pro langą. Popiežius paklausė juos prėmusį angelą: „Kodėl teisėjas tiek daug gavo, o aš tiek mažai. Argi jis labiau nusipelnė?" Angelas paaiškino: „Ne, jis nenuveikė daugiau gerų darbų negu tu. Bet popiežių mes danguje turime labai daug, o teisėjas pateko į dangų pirmas po 500 metų.“
-
Lėktuvas su 200 keleivių skrido virš vandenyno. Sugedo visi trys jo varikliai ir sustojo. Lėktuvas pamažu krito. Pilotas atėjo pas keleivius ir pasakė: „Krentame. Netrukus žūsime visi. Gal yra dvasininkų, kurie galėtų vesti paskutines apeigas?“ Visi tylėjo. Vėl pilotas paklausė: „Gal kas nors mokate vesti apeigas ar pamaldas?“ Vėl tyla. Pilotas trečią kartą paklausė: „Gal kas nors buvote bažnyčioje ir matėte ten kokias nors apeigas?“ Visi keleiviai tylėjo. Tik vienas vyras nedrąsiai atsistojo, pasiėmė krepšelį ir sako: „Taip aš prisimenu pamaldas, nes buvau ten vieną kartą. Dabar atliksiu aukų rinkliavą...“
-
Vienos maldos grupės nariai meldėsi kartu. Vienas iš jų maldoje sakė: „Mano draugas tiki evoliucijos teorija. Viešpatie, išvaduok jį iš tų beždžioniškų minčių.“
-
Vienas mokytojas sakė: „Aš visada nuoširdžiai tarnauju Dievui.“ Mokinys paklausė: „O kaip jūs tarnaujate Dievui? Ką jūs darote?“ Mokytojas atsakė: „Aš Dievui kasdien patariu, ką jis turi daryti.“
-
Mokytoja mokė mažus vaikus dešimties Dievo įsakymų. Kai visus paaiškino, paklausė: „Vaikai, ar turite klausimų, ar viskas aišku?“ Maža mergaitė pakelė ranką ir paklausė: „Mokytoja, kokį įsakymą pažeidžia mano brolis, kai pagauna katę, plėšia jai uodegą, o katė labai verkia?“ Mokytoja pagalvojo, kad atsakymas labai lengvas, ir paprašė: „Vaikai, atsakykite, kokį įsakymą pažeidžia jos brolis?“ Vaikai tylėjo. Tik vienas berniukas pakėlė ranką ir nedrąsiai pasakė: „Jis gal pažeidžia tą įsakymą, kuris sako – ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria.“
-
Du broliai 5 ir 7 metų amžiaus vieną naktį praleido pas močiutę. Vakare ji liepė jiems eiti į miegamajį kambarį ir prieš miegą sukalbėti maldą. Jaunesnysis atsiklaupęs prie savo lovos pradėjo garsiai rėkdamas melstis: „Dieve, prašau, dovanok man dviratį. Dieve, dovanok man naują kompiuterį. Dieve, padovanok man naują kompiuterinį žaidimą. Tu viską gali...“ Vyresnysis tarė: „Ko čia taip garsiai rėki? Dievas juk nekurčias.“ Brolis atsakė: „Žinau. Bet močiutė neprigirdi.“
-
Meldėsi vyras ir žmona savo namuose. Abu buvo 60 metų amžiaus. Staiga pasirodė angelas ir tarė: „Jūsų malda buvo išklausyta. Sakykite, ko labiausiai dabar norėtumėte ir viskas įvyks.“ Žmona prašė: „Norėčiau, kad mes gyventume šiltose Havajų salose.“ Angelas mostelėjo sparnais ir visi tuojau pat atsidūrė Havajuose. Vyras prašė: „Norėčiau, kad mano žmona būtų 30 metų jaunesnė už mane.“ Angelas mostelėjo sparnais ir vyras tapo 90-mečiu seneliu.
-
Vyras plaukiojo valtimi dideliame ežere. Iš jo iškilo apie 30 metrų aukščio ežero dugno pabaisa. Ji išsižiojo ir rengėsi griebti jį. Jis puolė ant kelių melstis: „Dieve, padėk. Gelbėk mane.“ Staiga pasigirdo Dievo balsas: „Kaip tu gali į mane kreiptis? Juk tu visą gyvenimą netikėjai, kad aš esu.“ Vyras atsakė: „Taip. Bet aš visą gyvenimą taip pat netikėjau, kad tokių pabaisų būna.“
-
Klebonas rengėsi daryti obuolių vyną. Bet pastebėjo, kad kiekvieną dieną miestelio vaikai jo sode raškydavo obuolius. Jis parašė ant tvoros: „Dievas viską mato.“ Kitą dieną jis pastebėjo, kad žemiau parašyta: „Bet niekada niekam nepraneša.“
-
Vienas ūkininkas pasikvietė sūnėną studentą iš miesto praleisti savaitgalį kaime. Jie nakvojo palapinėje, kurią jie pasistatė šalia ežero. Vakare jie pavargę užmigo labai giliu miegu. Vidurnaktį ūkininkas pažadino sūnėną ir klausė: „Ar matai žvaigždes?“ Sūnėnas: „Taip. Labai daug žvaigždžių. Labai gražu.“ Ūkininkas vėl klausė: „Ką tai tau reiškia?“ Sūnėnas aiškino: „Astronomijos požiūriu tai reiškia, kad visatoje labai daug galaktikų. Teologiniu požiūriu tai reiškia, kad Dievas sukūrė pasaulį ir neribotą visatą. Meteorologijos požiūriu tai, reiškia, kad bus saulėtas ir sausas rytas. O tau ką tai reiškia?“ Dėdė atsakė: „Man tai reiškia, kad kažkas pavogė mūsų palapinę.“
-
Viena moteris, kuriai buvo 80 metų, išėjusi iš prekybos centro, priėjo prie savo automobilio ir pastebėjo, kad jo durelės buvo užsirakinę, o rakteliai buvo jo viduje. Ji pradėjo melstis: „Dieve padėk man atrakinti automobilį." Po kelių sekundžių šalia jos sustojo kitas automobilis, iš kurio išlipo vyras. Jis per kelias sekundes atrakino jos automobilį. Ji apkabino jį ir sakė: „Dieve, dėkoju, kad man siuntei šį labai gerą žmogų“. Vyras atsakė: „Aš šiandien išėjau iš kalėjimo už automobilių vagystes“. Ji dar kartą jį apkabino: „Dieve, ačiū, kad man siuntei ne bet ką, bet profesionalą“.
-
Vienas profesorius aiškino, kad demokratija atsirado nuo pasaulio pradžios. Kartą Dievas pasikvietė Adomą. Atvedė Ievą pas jį ir tarė: „Adomai, dabar pasirink sau žmoną.“ Taip atsirado demokratija.
-
Vyras ir žmona gražiai gyveno kartu. Būdami apie 90 metų amžiaus vieną dieną jie abu staiga mirė ir pateko į dangų. Ten jiems labai patiko. Ten buvo labai gražu ir gera. Labai skanūs valgiai, kasdien nauji drabužiai, nuostabūs žmonės, daug įvairių pramogų ir įdomios veiklos. Jie buvo labai laimingi. Vyras tarė žmonai: „Gaila, kad tik dabar čia patekome. Būtume čia jau seniai buvę, jei ne tas tavo sveikas maistas, kurį kasdien valgėme.“
-
Tėvelis su sūnumi per Mišias sėdėjo antrame suole. Sūnus buvo labai judrus. Jis niekaip negalėjo suvaldyti bėgiojančio trimečio sūnaus. Jis pagriebė jį ir nešė jį ant rankų per pagrindinį praėjimą link durų. Vaikas pradėjo rėkti: „Meskitės už mane.“
-
Dvi senos geros draugės susitikę kalbėjosi. Viena labai laiminga pasakojo: „Žinai, man pasisekė. Gavau labai brangių ir gerų vaistų.“ Kita paklausė: „O nuo ko tie vaistai?“ Pirmoji atsakė: „Tikrai nežinau, nuo ko. Bet girdėjau, kad jie labai padeda.“
-
Vieną sekmadienį kaip įprasta kunigas sakė pamokslą. Staiga sužaibavo ir aptemo. O kai vėl nušvito, visi pamatė, kad vietoj kunigo stovi šėtonas iš pragaro. Visi išsigando ir pabėgo iš bažnyčios. Šėtonas džiaugėsi, kad jis visus išvarė iš bažnyčios. Tačiau jis pastebėjo, kad viena moteris toliau ramiai sėdėjo pirmoje eilėje visiškai neišsigandusi. Jis paklausė: „Kodėl tu nebėgi? Ar nebijai manęs? Ji atsakė: „Nebebijau, nes jau trisdešimt metų esu ištekėjusi ir gyvenu su tavo broliu.“