MOKYMAI
Ištvermingas tikėjimas
2024 06 30
„Nenusigąsk, vien tikėk!“ /Mk 5, 36b/
Pakalbėkime šiandien apie ištvermingą tikėjimą. Jėzus Evangelijoje moko mus tikėti jo neribota galia tuomet, kai susiduriame su sunkumais. Šiandien jis nori mus dar kartą padrąsinti. Jis nori daryti stebuklus mūsų gyvenime. Jis visada su mumis. Jis visada ištikimas mums. Jis nori, kad ir mes pasiliktume ištvermingi savo tikėjime tuomet, kai patiriame ligas, nesėkmes, netektis, trūkumus. Jis ne tik dovanoja mums didelius ir kilnius siekius, tikslus, projektus ir troškimus. Jis taip pat ir padeda mums to siekti, jei mes tik jam leidžiame. Kai pasiliekame ištvermingi tikėjime, mes toliau ramiai darbuojamės, tarnaujame kitiems, remiame vargstančius, daliname visa tai, ką turime geriausia savyje. Mūsų tikėjimas padeda mums priimti visa tai, ką Dievas mums dovanoja.
Kai Joanne Rowling pradėjo rašyti savo pirmą romaną, ji buvo vieniša motina ir su mažamete dukra gyveno mažame nešildomame bute. Vienintelės jos pajamos buvo valstybės pašalpa. Joanne buvo labai nusivylusi savo gyvenimu, nes nematė geresnės ateities. Žinoma, ji galėjo susitaikyti su tokia situacija. Tačiau ji išsikėlė sau tikslą - sukurti gražų gyvenimą savo dukrai. Ji apsisprendė tam išnaudoti savo visus talentus. Šis tikslas ją įkvėpdavo kasdien ieškoti idėjos savo knygai ir pradėti ją rašyti. Skurdo prislėgta ji kasdien stengėsi susikaupti ir aprašyti knygos veikėjus bei kurti pasakojimo planą. Kai dukra miegodavo, ji rašė. Jos atkaklus tikslo siekimas ir ištvermingas tikėjimas sėkme padėjo jai užbaigti knygą.
Tačiau kelios leidyklos atsisakė spausdinti jos kūrinį. Po sunkaus darbo su rėmėjų pagalba ji išleido savo pirmąjį romaną. Jos pirmasis romanas „Haris Poteris“ labai greitai tapo pasauline sensacija. Jos gyvenimas parodo, ką gali atkaklus ir ištvermingas tikslo siekimas ir tikėjimas sėkme. Tai tik ekstremalus atvejis, kuris parodo, kad Dievo valia mums tikrai išsipildo. Kartais tai įvyksta labai greitai. Kartais tik po kelių metų. Bet Dievo dovanotos svajonės visada išsipildo ir niekada nevėluoja. Tereikia tik pasilikti tikėjime, kartoti nuolat tikėjimo žodžius ir nepasiduoti nusivylimui, nedrąsai, liūdesiui, kai susiduriame su sunkumais. Taip gyvendami leidžiame Dievo planui vykti, kuris yra pats geriausias mums.
Gal jūsų širdyje slypi planas, kad vieną dieną parašysite perkamiausią knygą. Gal svajojate, kad vieną dieną jūs būsite didelės organizacijos vadovas. Gal mąstote, kad vieną dieną jūs turėsite savo labai sėkmingą verslą. Gal įsivaizduojate, kad vieną dieną turėsite tokias pajamas, kurios jums leis paaukoti savo bažnyčiai tiek, kiek paaukojote per 10 metų. Gal jūsų mintyse sukasi idėja, kad vieną dieną vadovausite maldos grupelei, kuri išaugs į didelę ir pasiaukojančią bendruomenę.
Bet galbūt tuo pat metu girdite gundymą: „Tu jau per senas... Tu neturi tinkamo išsilavinimo, patirties, santaupų... Tu neturi pakankamai profesinių ryšių... Tu mažai žinai apie tikėjimo dalykus...“ Labai lengva tokiomis akimirkomis susitaikyti su tuo, ką turime. Lengva užgesinti tą svajonę, kuri dar gyva mūsų mintyse. Lengva numarinti tą pasiaukojimo, kūrybingumo, kovos dvasią savyje.
Bet Jėzus šiandien moko mus ugdyti ištvermę tikėjime. Vienas jo prisilietimas gali viską pakeisti. Jis nori, kad išsipildytų kiekviena jo mums dovanota svajonė.
Kai kurie sako: „Aš ištvermingai šlovinu Dievą kiekvieną sekmadienį ir dosniai aukoju kiekvieną mėnesį bažnyčiai ir labdarai. Tačiau jau keletą metų nematau, kad Dievas mane laimintų... Jau daug metų ištikimai dirbu savo organizacijoje, ateinu anksčiau į darbą, dirbu viršvalandžius, sąžiningai atlieku savo pareigas. Tačiau dar negavau paaukštinimo, kai mano bendradarbiai jau seniai užima aukštesnes pareigas...“
Prisiminkime, kad mes dirbame ne viršininkui. Mes tarnaujame Dievui – Visatos Valdovui. Jis yra mūsų viršininkas ir mato mūsų tarnavimą ir dosnumą. Gal mūsų vadovas nepastebi to, ką darome dėl įmonės gerovės. Tikrai paaukštinimą arba naujas galimybes gausime savu laiku tinkamoje vietoje. Dievas mato mūsų pasėtas gerumo sėklas, kurios neš gausių vaisių. Visada sunku, kai mus kiti pažemina, kai pasišaipo, kai neįvertina mūsų pastangų. Sunku išlikti ramiu, kai viskas nevyksta taip, kaip planavome. Sunku būti geru kitiems, kai mūsų pačių pajamos nedidėja. Kai vargstame sėdami gerumą, žinokime, kad su džiaugsmu imsime gausų derlių įvairiose gyvenimo srityse.
Moteris, sirgusi kraujoplūdžiu, tik po 12 metų buvo Jėzaus išgydyta. Juozapas, brolių parduotas į vergiją, tik po 13 metų pamatė tai, ko tikėjosi. Simeonas net po 20 metų išvydo tai, ko ištikimai laukė. Mozė ir Kalebas tik po 40 metų pamatė savo svajonės išsipildymą – Pažadėtąją Žemę. Jei Dievas padarė tai dėl jų, jis padarys tai ir dėl mūsų. Tikiu, kad jau dabar mūsų pasėtos gerumo sėklos neša gausių vaisių, kurių dar nepastebime.
Geriausios dienos dar laukia mūsų ateityje. Vienų laukia paaukštinimas darbe. Kiti išsivaduos iš priklausomybių. Kiti patirs daugiau meilės ir ramybės šeimoje. Kitiems pagerės sveikata. Kitiems pradės pildytis senos svajonės. Kiti susilauks netikėtų naujų galimybių panaudoti savo talentus. Visa tai vyks, nes jau daug metų meldžiamės, aukojame, tarnaujame ir ugdome gerumo sėklas kituose. Visa tai įvyks, nes buvome ištvermingi ir tikėjome, kad Dievas mus globoja ir veda mus geriausiu keliu. Tai ką padarė kitų žmonių gyvenime, jis gali padaryti ir mums. Būkime ištvermingi maldoje. Tarnaukime, aukokime, sėkime gerumą ir toliau. Jei taip gyvensime, patirsime dar daugiau jo palaimos.
Baimė arba tikėjimas
2024 06 23
„Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums dar tebestinga tikėjimo?“ /Mk 4, 39/
Pakalbėkime šiandien apie baimę ir tikėjimą. Kartais mąstome, kad tikėjimui priešingas dalykas yra abejonė. Bet Jėzus rodo, kad tikėjimo nebuvimas sukuria baimę. Kasdien mus aplanko įvairių baimės minčių. Mes nerimaujame dėl šalies ekonominės padėties, dėl savo sveikatos būklės, dėl savo šeimos ir vaikų ateities. Pastebėjau, kad baimė ir tikėjimas turi vieną bendrą savybę. Jie kalba apie tai, ko mes dabar negalime matyti, ko negalime patikrinti. Baimė sako, kad viskas bus blogai. Tikėjimas sako, kad mūsų laukia dar geriausios dienos ateityje. Baimė ir tikėjimas daro stiprią neigiamą arba teigiamą įtaką mūsų veiksmams ir pasirinkimams. Kai skiriame daugiau dėmesio ne baimei, o tikėjimui, mes priimame dar daugiau sveikatos, sėkmės ir kitų teigiamų pokyčių.
Vieną rytą keli vienos įmonės darbo komandos nariai sugalvojo tokį žaidimą. Jie norėjo iškrėsti pokštą savo bendradarbiui. Žilvinas atsikėlė ryte sveikas, žvalus, energingas kaip ir kasdien. Kai jis įėjo į pastatą 8 valandą durininkas paklausė: „Ar gerai jautiesi šiandien? Atrodai labai išbalęs. Ar nesergi?“ Žilvinas atsakė: „Nesergu. Jaučiuosi gerai“. Po kelių minučių jo biure bendradarbis paklausė jo: „Ar nesergi? Prastai atrodai šiandien“. Jis nustebęs atsakė: „Ne. Jaučiuosi gerai“. Po kelių minučių vadovas atėjęs sakė: „Žilvinai, tu tikriausiai turi temperatūros? Atrodai tikrai prastai“. Tuomet Žilvinas pradėjo nerimauti dėl savo sveikatos: „Nieko bloga nejaučiu. Man atrodo, kad nesergu“. Po kelių minučių kitas bendradarbis vėl klausė jo: „Kas atsitiko tau? Tu baisiai atrodai?“
Kuo daugiau darbuotojų jis sutiko, tuo blogiau jis jautėsi. Jis nebegalėjo susikaupti darbui, nes mąstė apie tai, ką kiti jam pasakė. Po dviejų valandų Žilvinas pasijuto labai blogai. Greitoji pagalba išvežė jį į kliniką. 10 valandą ryte jis jau gulėjo ligoninėje. Jam buvo atliekami tyrimai, nustatyti ligos priežasčiai. Tokia yra mūsų baimės galia. Ji stipriai veikia ne tik mūsų savijautą, bet ir sveikatą, santykius, veiklą ir visą mūsų gyvenimą.
Esame laisvi. Visi galime pasirinkti baimę arba tikėjimą. Visi galime keisti savo baimę tikėjimu. Šiandien Jėzus moko mus nelaukti to, kas bloga mums gali nutikti. Jis moko mus tikėti ir laukti Dievo malonių ir gausios jo palaimos. Apaštalas Paulius sako mums: „Dievas gi mums davė ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir protingumo Dvasią /2 Tim 1, 7/“. Jis sako, kad mes negalime patirti Dievo galios ir jo didelių pergalių, jei pasirenkame baimės dvasią. Mūsų prote vyksta esminė kova. Sielos priešas pirmiausiai atakuoja mūsų protą. Jeigu leidžiame jam valdyti mūsų protą, jis užvaldo mūsų visą gyvenimą. Jis pripildo mus nerimu, baime, abejonėmis, nusivylimu, liūdesiu ir kitais neigiamais dalykais. Jis kuria ligas, priklausomybes, skolas, konfliktus, vienišumą, nesėkmes.
Viena moteris būdama 70 metų amžiaus apsilankė pas gydytoją sveikatos patikrinimui. Gydytojas atlikęs tyrimus, pasakė jai: „Miela ponia, man atrodo, kad turite Parkinsoną“. Ta moteris nieko nežinojo apie šią ligą ir nesuprato, ką gydytojas jai sako. Ji nesuprato, apie kokį Parkinsoną kalba gydytojas. Ji buvo labai tvarkinga, tvirta ir drąsi moteris. Ji atsistojo ir pasakė: „Mielas gydytojau, aš neturiu Parkino sūnaus. Aš nenoriu jo turėti. Be to, aš per sena, kad dar turėčiau jo sūnų“. Ji gyveno dar 20 metų ir nepatyrė jokių šios ligos vargų. Ji buvo sveika ir laiminga moteris visą likusį gyvenimą. Kai pasirenkame tikėjimą, leidžiame Dievo neribotai meilės galiai veikti mūsų gyvenime. Kai nepritariame baimės mintims, mes leidžiame tikėjimui valdyti mūsų gyvenimą.
Mes visi sutinkame žmonių, kurie kalba apie tai, kas bloga jų laukia ateityje. Jie tikisi ligų, problemų, nesėkmių, nelaimių, audrų. Jie nuolat bijo ir jų baimė kuria jų gyvenimą. Jei mes nevaldysime savo minčių ir žodžių, mes nepriimsime jo malonių. Visa kova tarp mūsų ir sielos priešo vyksta mūsų vaizduotėje ir žodžiuose. Kai mes jam leidžiame valdyti mūsų mintis, jis pradeda valdyti visą mūsų gyvenimą. Mes negauname išgydymo, pajamų, meilės, nes bijome ligų, skurdo, vienišumo ir dėl to nerimaujame.
Visa tai, apie ką mes dažniausiai mąstome, įsišaknija mūsų gyvenime. Kai mąstome visą dieną apie tai, ko bijome, tuomet tai tampa tikrove. Pasirinkime ryte ir vakare kartoti tikėjimo žodžius: „Dieve tu sakai, kad tavo planai ne mano žalai, bet mano gerovei. Tu sakai, kad niekas man negali pakenkti. Aš nebijau, aš ramus, aš tvirtas. Aš žinau, kas esu. Tikiu, kad mane saugai ir siunti man naujas galimybes“. Kai taip mąstome didžiausia visatos jėga pradeda veikti.
Dažnai piktoji dvasia stipriai veikia mūsų gyvenime. Bet Dievo galia yra daug stipresnė. Mes esame jo vaikai. Kai dažnai mąstome apie jo meilę ir jo galią, mes leidžiame jam darbuotis. Jis pripildo mūsų dienas savo malonės gausa. Mes tampame tuo, kuo Dievas mus sukūrė.
Labiausiai švaistome savo laiką ir jėgas tuomet, kai mąstome apie tai, ko bijome, dėl ko nerimaujame. Mūsų gyvenimas per daug trumpas ir per daug vertingas, kad brangų laiką skirtume neigiamoms mintims. Mes visada galime valdyti savo mintis ir pasirinkti ne baimes, o tikėjimą. Kai kartojame tikėjimo žodžius, mes tampame stipresni, drąsesni, išmintingesni. Mes lengviau ir greičiau įveikiame visas kliūtis ir pasiekiame savo tikslus. Mes kuriame patį geriausią gyvenimą šioje žemėje ir ruošiamės amžinai laimei ir džiaugsmui.
Kai sėjame gerumą
2024 06 16
Su Dievo karalyste yra kaip su žmogumi, kuris beria dirvon sėklą. Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant kaip. /Mt 4, 26/
Kasdien sėjame gerumą visur kur tik einame. Sėjame gerumą, kai kiti su mumis bendraudami pasijunta geriau. Savo šypsena, savo žodžiais, savo darbais mes sėjame gerumą į kitų gyvenimus. Kai dėkojame už buvimą kartu, kai atidarome kitam duris, kai sutinkame su šypsena kitą, kai paklausiame jo apie jo savijautą, kiti jaučiasi ypatingi, pastebėti, pagerbti, įvertinti. Kasdien turime daug galimybių sėti gerumą. Kasdien turime daug galimybių palaiminti, padrąsinti, paremti kitus, padaryti jų dieną šviesesne.
Kai studijavau, dažnai susitikdavau vakarienei su vienu žmogumi, kuris jau daugelį metų darbavosi vienoje tarptautinės prekybos įmonėje. Restorane jis visuomet kreipdavosi į padavėją vardu. Jis perskaitydavo jos vardą prisegtoje kortelėje. Jis kalbėdavo: „Kotryna, kaip jums šiandien sekasi... Kotryna, aš šiandien valgysiu dienos sriubos... Julija, norėčiau šios picos. Julija, norėčiau paprašyti, kad ant jos būtų daugiau daržovių ir mažiau mėsos...“ Visos padavėjos šypsojosi jam. Dažnai jam įeinant į restoraną, jo darbuotojos jam mojuodavo jį pastebėję. Jį sutikę žmonės pasikeisdavo. Jis keisdavo jų gyvenimus. Šventasis Raštas primena, kad kai sėjame gerumą, Dievo karalystė auga, nors ir nematome gerų pokyčių.
Kai sėjame gerumą, tuomet kiti tampa geresni, stipresni, drąsesni. Kai keliame kito dvasią, mes suteikiame kitiems stiprybės sunkumuose. Kai sėjame gerumą, mes padedame kitiems augti, stiprėti ir atskleisti tai, kas geriausia juose. Gal nedrįstame ištarti kito žmogaus vardo, bet pardavėjai galime pasakyti: „Dėkoju už puikų aptarnavimą. Linkiu puikios dienos.“ Tai neatima daug jėgų. Bet tai gali padaryti didelę įtaką kito gyvenime. Niekada nežinome, per kokius sunkumus eina tas žmogus. Gal jie atrodo neblogai, bet nežinome, kokie konfliktai gali būti šeimoje, kokios netektys vargina, kokie iššūkiai laukia jų ateityje. Mums keli geri žodžiai nėra sunku ištarti. Bet kitam žmogui juos išgirsti gali labai daug reikšti.
Vienos bažnyčios bendruomenės narė jau daugelį metų našlė. Ji neturi artimųjų mieste. Ji sako, kad ji ateina į bažnyčią kiekvieną sekmadienį, nes ramybės palinkėjimas jai labai daug reiškia, kai ji visą savaitę gyvena viena. Vienintelė galimybė jai pajusti nuoširdų palinkėjimą yra mūsų bažnyčioje. Daugelis gauname įvairių palinkėjimų. Bet ir šiandien mūsų bažnyčioje yra žmonių, kuriems šis palinkėjimas bus vienintelis per savaitę. Jiems mūsų šypsena ir padrąsinimas bus vienintelis per visą savaitę. Ką Dievas mums siunčia šiandien? Ką turime laiminti? Nei vienas žmogus nėra mūsų kelyje atsitiktinai.
Kai kurie pasakysite: „Ryti, daugeliui nereikia mūsų padrąsinimo ir mūsų dėmesio. Jie ir taip šypsosi, ir taip atrodo, kad visko turi pakankamai.“ Bet daugelis šypsosi tik išorėje. O viduje eina per didelius sunkumus. Jie tik slepia skausmą ir vienatvę savyje. Kiekvienas esame kupini neribotos galios. Mūsų balse slypi gydanti galia. Mūsų šypsenoje slypi gydanti galia. Mūsų prisilietime slypi galia. Neškime palaimą visur kur tik einame.
Dievas neturi jokių kitų rankų guosti žmones, tik mūsų rankas. Jis neturi kitų rankų mylėti, tik mūsų rankas. Jis neturi jokio kito balso drąsinti žmones, tik mūsų balsą. Jis panaudoja mūsų balsą tam, kad palinkėtume ramybės kitam. Jis panaudoja mūsų balsą tam, kad kreiptumės į restorano padavėją vardu. Jis panaudoja mūsų balsą, nes jis nori paklausti, kaip sekasi jūsų bendradarbiui, sutuoktiniui, sūnui ar dukrai. Jis kasdien dovanoja mums galimybes sėti gerumą kito žmogau gyvenime.
Viename mieste sutikau jauną moterį, kuri man pasakojo, kad prieš kelis metus jos santuoka pradėjo byrėti ir nykti. Ji buvo labai nusiminusi. Nematė, kaip sutvarkyti savo gyvenimą. Vieną dieną ji išgirdo per pamaldas kunigo žodžius: „Jūs puikiai atrodot šiandien...“ Kunigas sakė ir daugiau žodžių. Bet jai įstrigo šie keturi žodžiai, nes ji tuomet jautėsi nepatraukli, negraži, atstumta. Ji nuolat kartojo tuos žodžius mintyse: „Aš puikiai atrodau šiandien.“ Tai suteikė jai daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi. Tai vedė ją į priekį. Tie žodžiai neleido jai sustoti. Tai skatino ją kurti savo geriausią gyvenimą.
Šventasis Raštas sako: „Padrąsinkime kitus kasdien. /Žyd 3, 13/“ Jis nesako daryti tai kartą per mėnesį, kartą per savaitę. Jis sako, kad kasdien turime ieškoti tokių galimybių. Jis moko mus kasdien drąsinti kitus, skirti jiems laiko ir parodyti jiems dėmesį. Jis kviečia mus pakylėti tuos, kuriuos Dievas mums siunčia. Jis nori, kad mes padrąsintume kitus kasdien. Mes esame pašaukti sėti gerumo sėklas kitų gyvenime tam, kad patirtume dar daugiau Dievo gerumo savo gyvenime.
Jūsų laimės ir sėkmės neriboja nei šalies ekonominės sąlygos, nei šeimos padėtis, nei auklėjimo kokybė, nei išsilavinimo lygis. Jūsų Kūrėjas jau nutiesė jums tiesų ir lengvą kelią į visapusišką gerovę. Jis jau dabar ruošia jums naujas idėjas, galimybes, žmones, turtus, gėrybes. Vieną dieną jūs patirsite visa tai, nes jūs dalinate gerumą kiekvienam, kurį sutinkate. Jūs sėjate ramybę, džiaugsmą, drąsą, viltį ir tikėjimą kitų širdyse. Jūsų pasėta sėkla jau dabar auga. Labai greitai pamatysite netikėtai didelių ir gausių jos vaisių.
Gal niekas nepadovanos jums vieno milijono eurų. Gal nesukursite didelės įmonės. Tačiau galite netikėtai atrasti labai vertingą idėją arba galimybę, kurios suteiks jums dideles pajamas. Gal netikėtai atrasite talentą, apie kurį nežinojote. Gal sutiksite žmogų, kuris suteiks jums labai daug meilės, džiaugsmo ir ramybės. Jūsų laukia visapusiška gerovė. Jūs kilsite visose srityse. Dievas pažadėjo, kad jis tenkins visas jūsų reikmes. Jis nori parodyti savo gerumą tam, kuris jo ieško. Jis paims gausius turtus iš netikinčiųjų ir perduos juos į jūsų rankas. Jis laimins jus taip gausiai, kad galėtumėte dar dosniau laiminti kitus. Jis nustebins jus savo gerumu. Jūs patirsite jo palaimos pilnatvę.
Kun. Rytis Gurkšnys