MOKYMAI
Lengva našta
2026 07 05
Mano jungas švelnus, mano našta lengva. /Mt 11, 30/
Pakalbėkime apie lengvas naštas. Kartais dirbame labai daug, tačiau ilgai nematome gerų rezultatų, nepasiekiame užsibrėžtų tikslų. Gal šeimoje stengiamės kurti darnius santykius, bet niekas joje negerėja. Gal mūsų finansinė situacija labai sunki. Gal mus vargina didelės netikėtos išlaidos, kurios neleidžia mums taupyti svarbiems tikslams. Kartais jaučiame, kad vieną dieną žengiame žingsnį į priekį, o kitą dieną du žingsnius atgal. Kartais gyvenimo našta būna sunki.
Vienas tėvelis pasakojo apie savo sūnų, kuris paauglystėje pradėjo daryti klaidingus pasirinkimus. Jis draugavo su netinkamais bendraamžiais. Jis nesilaikė savo tėvų vertybių ir mokymo. Jis buvo puikus ir talentingas žmogus. Bet jis gyveno ne taip, kaip tėvai tikėjosi ir planavo. Jis mažai bendravo su tėvais. Tėvelis daugelį metų meldėsi, tikėjo stebuklu, siekė dažniau susitikti ir pabendrauti su sūnumi. Jis visada padėdavo, kai sūnui reikėjo pagalbos. Bet situacija nesikeitė. Kuo daugiau tėvelis stengėsi sūnui padėti, tuo blogesnė buvo situacija.
Tokia mūsų sielos priešo elgsena. Kuo daugiau pastangų dedame, tuo labiau jis mums trukdo. Jis nori, kad pasiduotume, kad nesiektume Dievo dovanotų svajonių, nekurtume gražesnių santykių. Sielos priešas žino, ką Dievas nori mums duoti. Jis siekia atitraukti mus nuo to, ką Dievas yra mums parengęs. Jis sako: „Atsisakyk šio siekimo. Susitaikyk su pralaimėjimu. Tau nepavyks. Tu nepasieksi. Tu nieko nepakeisi. Situacija nepagerės. Tavo vaikas niekada nesugrįš į teisingą kelią, neišsilaisvins iš priklausomybės, neras savo pašaukimo, nebus laimingas.“
Tačiau tėvelis atpažino, kad tai piktojo jam siūlomos mintys. Kai atrodė, kad niekas nepasikeis, jis keletą metų kasdien ištvermingai kartojo: „Dieve, tikiu, kad mano sūnus sugrįš į teisingą kelią. Dėkoju, kad tu duodi visa tai, ko jam reikia. Tikiu, kad išsipildys ši mano svajonė. Tu visada užbaigi tai, ką pradedi mano gyvenime. Tikiu, kad vieną dieną sūnus atras savo pašaukimą ir kurs gražų gyvenimą. Jis tarnaus Dievui. Jis bus laimingas, sėkmingas, stiprus žmogus.“ Po daugelio metų ši jo svajonė išsipildė. Sūnus sugrįžo į teisingą kelią. Jis baigė prestižinį universitetą. Jis pradėjo kurti naują gyvenimą. Šiandien jis meldžiasi ir tarnauja bažnyčioje. Sūnaus atsivertimas vyko, nes jo tėvas nesusitaikė su pralaimėjimu. Jis ištvermingai tikėjo, kad Dievo meilė neturi jokių ribų. Jis tikėjo, kad jam viskas įmanoma.
Sielos priešas daugeliui sako: „Tu jau per senas. Tu nebepasveiksi iš šios ligos. Tavo gyvenimas nepagerės. Tavo pajamos nepadidės. Tu nepastatysi namo. Tu neįgyvendinsi šios idėjos.“ Gal jau 10, gal 20, gal 30 metų siekiame svajonės. Nematome, kaip ją galime pasiekti. Mus vargina abejonės, nerimas, baimės.
Bet Jėzus sako mums šiandien: „Ateikite, aš jus atgaivinsiu.“ Jis tikrai darbuojasi paslaptingai, nes jis mus myli. Jis nori, kad „mūsų džiaugsmui nieko netrūktų.“ Jis dovanoja mums mūsų širdies troškimus. Jam viskas yra įmanoma.
Kai šeimos narys daro neteisingus sprendimus, mąstykime apie jo laimingą ir prasmingą gyvenimą. Kai darbe problemos, mąstykime apie jo sėkmę ir puikius rezultatus. Kai gydytojai pasakoja apie mūsų ligą, mąstykime, kad jau dabar stiprėja sveikata. Tikėkime, kad Dievas turi sprendimus, galimybes, žmones mums paruošęs. Tikėkime, kad patys geriausi dalykai dar mūsų ateityje. Toks tikėjimas leidžia Dievui daryti stebuklus.
Kiekvieną rytą išeidami iš savo namų kartokime: „Tėve, dėkoju už tavo malones, kurias man esi parengęs. Dėkoju, kad vedi mane taip, kad būčiau tinkamoje vietoje tinkamu laiku. Dėkoju už išmintį, priimant teisingus sprendimus. Dėkoju už stiprybę, kuri padės man susidoroti su kiekvienu iššūkiu. Dėkoju už tikėjimą, kuris galingai veikia mano gyvenime. Tėve, dėkoju, kad stiprini mane sunkiu metu. Su tavimi mano gyvenimo našta lengva. Tu kovoji mano gyvenimo kovas. Tu dovanoji man mano širdies troškimus. Tu darbuojiesi mano gerovei. Tu duodi visa tai, ko man reikia.“
Vienas verslininkas pasakojo apie sunkumus, kurie jį vargino keletą metų. Jo verslas labai lėtai augo. Jis dirbo labai daug, tačiau negalėjo pasiekti norimų rezultatų. Jis stengėsi pritraukti daugiau klientų. Išbandė visas įmanomas priemones. Jam atrodė, kad jo verslas žlugs ir jis neišsilaikys šioje veikloje. Jis pradėjo mąstyti apie įmonės uždarymą. Bet taip pat pradėjo prašyti Dievą pagalbos. Jis prašė: „Viešpatie, tu kvieti ateiti pas tave tuos, kurie vargsta. Tu sakai, kad tavo našta lengva. Padėk man, nes man labai sunku.“
Tą dieną jam paskambino naujas klientas, kuris jau keletą savaičių ieškojo jo. Per vieną akimirką situacija pasikeitė. Nauja didelės apimties sutartis padėjo jo įmonei labai greitai augti, plėstis ir klestėti. Jo įmonė buvo sėkminga net ir sunkmečiu. Jo našta palengvėjo. Jis pasiekė tai, kas jam atrodė neįmanoma. Jis buvo sėkmingas, nes ėjo pas tą, kuris tikrai galėjo jam padėti.
Kai kurie šiandien vargsta tam tikroje srityje. Jau eilę metų nemato pagerėjimo. Prisiminkime Jėzaus pažadą palengvinti visas mūsų gyvenimo naštas. Tikėkime, kad jis jau dabar darbuojasi mūsų gerovei. Mes tikrai labai greitai patirsime nepaprastą stiprybę. Mes gausime naują malonę, kuri pakeis mūsų sunkią situaciją. Staiga išsispręs sudėtinga mūsų problema. Amžinasis Tėvas ves mus į dar didesnį džiaugsmą, laimę, sėkmę, gerovę ir ramybę.
Sunkumų nauda
2026 06 28
Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane – nevertas manęs. /Mt 10, 38/
Pakalbėkime apie tai, kaip priimti sunkumus. Visi kartais patenkame į labai nemalonias ir nepatogias situacijas. Kartais labai ilgai nepavyksta pasiekti užsibrėžto tikslo. Netenkame šeimos nario arba draugo. Kartais nesiseka sukurti gerų santykių su tam tikru žmogumi. Gal daugelį metų nerandame mėgstamo darbo. Visa tai nemalonu arba skaudu. Gal patenkame į eismo spūstį, kuri sugriauna visus mūsų tos dienos planus. Tačiau tokie įvykiai ugdo ir stiprina mus. Tokiose situacijose mes ugdome savo stiprybes ir atskleidžiame tai, ką turime geriausia savyje. Tuomet mes ugdome atsparumą, ištvermę, kantrybę, išmintį, drąsą, tikėjimą ir kitas dorybes, kurių mums reikės ateityje. Gyvenimo sunkumai ir kliūtys ruošia mus laimingam gyvenimui. Jie padeda mums priimti naujas jos dvasines ir materialines gėrybes.
Jauna moteris Danielė pasakojo, kad prieš 30 metų augo nedarnioje šeimoje. Mama niekur nedirbo ir keliaudavo nuolat iš vienos vietos į kitą, ieškodama naujo gyvenimo draugo. Danielė lankydavo mokyklą kelis mėnesius ir turėdavo kraustytis į kitą vietą. Jos gyvendavo tokiose vietose, kuriose nebūdavo vandentiekio ir elektros. Tačiau Danielė buvo viena iš geriausių mokinių klasėje. Ji niekuo nesiskundė. Jis darė geriausiai visa tai, ką tuo metu galėjo. Gimnazijos metais ji dirbo valytoja. Keldavosi anksti ryte, išvalydavo kelias klases. Vakare pasilikdavo mokykloje ir dirbdavo toliau tam, kas užsidirbtų pragyvenimui. Ji susitaupė pakankamai pinigų vasaros stovyklai. Tačiau negalėjo išvykti, nes reikėjo mamos parašo. O mama jau buvo išvykusi į kitą miestą ieškoti naujo draugo. Danielė laukė motinos kelias savaites, bet nesulaukė.
Apie tai sužinojo kita mokyklos valytoja ir priėmė Danielę į savo namus. Pirmą kartą ji pasijuto vertinga, priimta, mylima. Gimnazijoje ji mokėsi puikiai. Ji baigė ją su pagyrimu ir gavo daug apdovanojimų už socialinius projektus, kuriuos ji organizavo savo mokykloje, besirūpindama stokojančių šeimų ir globos namų vaikais. Draugai ją padrąsino siekti didesnių aukštumų. Ji stojo į didžiuosius universitetus. Labai apsidžiaugė, kai gavo laišką iš Harvardo universiteto su patvirtinimu, kad ji priimta studijuoti ten. Baigusi universitetą labai greitai gavo mėgstamą darbą. Ji šiandien laiminga ir sėkminga, nes sunkumai ją stiprino, ugdė, mokė. Ji sako, kad sunki vaikystė ruošė ją nuostabiems dalykams. Ji parodo, kad gauname daug daugiau, negu mes netekome. Problemos, netektys, trūkumai skirti mūsų gerovei.
Gal nepatiriame padėkos arba paaukštinimo savo darbo vietoje už tai, ką darome dėl visos įmonės. Gal bažnyčioje arba mokykloje mes savanoriaujame jau daugelį metų. Tačiau nepatiriame vidinės ramybės, paguodos, dvasinės ir fizinės sveikatos. Gal sunkiai dirbame ir pasiaukojame dėl kitų, bet santykiai šeimoje negerėja. Tai sunkumai, kurie naudingi mūsų augimui, atsparumui ir ištvermei stiprinti. Kiekviena nesėkmė ruošia mus didesnei sėkmei, pasiekimams ir kitiems teigiamiems pokyčiams. Kiekviena kliūtis skirta didesnei mūsų dvasinei ir materialinei gerovei. Sunkumai naudingi mums, nes jie padeda mums ugdyti stiprybes.
Dalis iš mūsų jau šiandien arba rytoj patirsime tam tikrų išbandymų. Gal vairuodami automobilį sutiksime vairuotoją, kurio veiksmai sukurs labai sudėtingą situaciją arba neleis mums pakeisti eismo juostos. Gal turėsime spręsti labai sudėtingą darbo situaciją tuomet, kai vėluosime į kitą susitikimą arba skubėsime atlikti kitą užduotį. Gal pas mus užsuks kaimynas prašydamas pagalbos tuomet, kai mes stebėsime tiesioginę televizijos krepšinio rungtynių transliaciją. Tai bus mūsų charakterio savybių ir gyvenimo vertybių išbandymas.
Gal negalime priimti labai nemalonaus vadovo nurodymų. Gal mūsų šeimos narys arba draugas nervina ir žeidžia mus. Tie žmonės yra galimybė mums augti ir tobulėti. Jie parodo mums tai, ką turime keisti savyje. Kai mums sunku arba nesiseka, nepasiduokime nusivylimui ir pykčiui. Prisiminkime, kad tai tik išbandymas. Tai galimybė mums tobulėti, mokytis išlaikyti ramybę ir džiaugsmą. Tai ugdo mūsų kantrybę, gailestingumą, atidumą, geranoriškumą ir kitas savybes, kurių mums reikės ateityje.
Šventasis Raštas sako: „Mylimieji, nesistebėkite, kad degina jus ugnis, lyg jums būtų atsitikę kas nepaprasta, nes taip darosi jums išmėginti. /1 Pt 4, 13/.“ Sunkumai skirti tam, kad jie išbandytų mūsų charakterio stiprybes. Tai gali būti eismo spūstis, grubus žmogus, netikėta liga arba netektis. Dažniausiai būna labai sunku priimti tokius įvykius. Tai sukelia pyktį, nepasitenkinimą, nerimą arba nusivylimą. Tuomet pradedame pavydėti, kaltinti ir kritikuoti kitus arba save. Dalis žmonių netobulėja, nes nepriima sunkumų kaip galimybės ugdyti savo charakterį.
Šiandien Jėzus moko mus priimti sunkumus. Jis moko mus priimti juos kaip laikiną išbandymą. Jis moko mus sėti gerumą visose gyvenimo vietose. Jis moko mus daryti gera visiems, kurie neteisingai elgiasi su mumis. Jis nori, kad ugdytume dorybes, kurios padėtų mums kilti visose gyvenimo srityse. Jos padės mums rinkti gausų gyvenimo gėrybių derlių. Išsipildys visos mūsų svajonės. Patirsime išgydymą, atsivertimą, ramybę, turtą, atleidimą, darną ir visa tai, ko trokšta mūsų širdis.
Mūsų vertingumas
2026 06 21
O jūsų net visi galvos plaukai suskaityti. /Mt 10, 30/
Pakalbėkime šiandien apie žmogaus vertingumą. Mes esame Dievo kūrybos šedevrai. Esame sukurti talentingiausio pasaulyje menininko. Nešiojamės jo pirštų antspaudus. Šventasis Raštas sako: „Mes esame jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti /Ef 2, 10/.“ Tai reiškia, kad nesame atsitiktinai atsiradę pasaulyje. Mūsų išvaizda, mūsų kūno trūkumai ir privalumai, mūsų talentai ir silpnybės turi tam tikrą tikslą. Gavome visa tai, ko reikia, kad kurtume patį nuostabiausią gyvenimą.
Vyras vardu Nick Vujicic, kuriam dabar beveik 40 metų, nuo pat gimimo neturi nei rankų, nei kojų. Jo tėvai buvo labai nusivylę ir nesidžiaugė jo gimimu. Mokykloje iš jo daugelis šaipėsi. Jam reikėjo nuolatinės priežiūros ir globos. Pamanytumėte, kad jis pats nelaimingiausias žmogus pasaulyje. Priešingai, jis yra laimingas milijonierius, kuris keliauja po pasaulį vesdamas motyvacijos seminarus įvairiose verslo įmonėse bei sakydamas vilties ir džiaugsmo pamokslus didelėse bažnyčiose. Jis turi didelį namą, mėgstamą darbą, nuostabią žmoną ir 4 vaikų šeimą. Neturėdamas kojų jis puikiai įvaldė savo kūną. Jis puikiai vaikšto namuose ir plaukioja baseine. Be to, savo dantų ir galvos pagalba, jis pats atlieka įvairius namų ūkio darbus, kalba telefonu, dirba kompiuteriu. Jis vienas iš sėkmingiausių motyvacijos kalbėtojų ir pamokslininkų savo krašte ir pasaulyje. Savo išraiškingoje ir humoro kupinoje kalboje jis spinduliuoja drąsa, tikėjimu, optimizmu, viltimi, entuziazmu ir džiaugsmu, kurie paliečia ir pritraukia klausančiuosius.
Žinoma, jis galėjo pasilikti nusivylęs savo išvaizda. Jis galėjo ir toliau mąstyti, kad jis nieko niekam negali duoti. Vaikystėje galvojo net apie savižudybę. Bet paskui jis pradėjo skaityti Šventąjį Raštą ir klausti savęs, kodėl jį Dievas tokį sukūrė. Šiandien jis atrado atsakymą. Jis tiki, kad jis turi ypatingą misiją gyvenime. Jo užduotis - įkvėpti tūkstančius žmonių nepasiduoti nusivylimui, nugalėti sunkumus ir siekti didelių tikslų. Jis moko mus priimti save tokius, kokie esame ir atrasti savo misiją gyvenime. Jis sako: „Jei aš, neturėdamas nei rankų nei kojų, galėjau pasiekti tiek daug gyvenime ir tapti laimingu, ar jūs galite pasilikti nepatenkinti ir nusivylę, turėdami dvi rankas ir dvi kojas?“ Esame sukurti būtent taip, kad galėtume įvykdyti mums skirtą užduotį pasaulyje. Mes turime visa tai, ko reikia laimingam gyvenimui.
Viena šeima pasakojo, kad prieš trisdešimt metų jie susitaupė pakankamai pinigų ir nusprendė pasistatyti savo nedidelį namą. Kadangi tuomet buvo labai sunku surasti gerą statybų firmą, jie nusprendė statyti patys. Kai baigė statyti, namas atrodė puikiai. Tačiau po poros metų jie pastebėjo, kad mūrinė tvora šalia namų pradėjo irti, nes apačioje nebuvo gero pamato. Kas mėnesį ji atrodė prasčiau ir prasčiau. Kiekvieną kartą jie, praeidami pro tvorą, mąstė ir girdėjo savo mintyse: „Kam tu statei šią tvorą? Tu neturi jokios patirties. Tu nesugebi to daryti. Dabar ta tvora griūva. Kaimynai tikriausiai šaiposi iš tavo kūrinio. Pataisymas kainuos daugiau pinigų ir laiko, negu jos pastatymas.“
Daug mėnesių ta viena klaida juos liūdino ir nervino. Bet vieną dieną jie apsisprendė nebepaisyti tos vienos klaidos ir pastebėti tai, ką padarė gerai. Nors tvora buvo kreiva, privažiavimas prie garažo buvo tiesus, garažo durys veikė puikiai, visa vandentiekio sistema ir šildymas veikė be problemų. Namas, jo durys ir langai atrodė labai gražiai. Jie atrado šimtus dalykų, kuriuos padarė gerai statydami savo namus. Toks požiūris pagerino jų savijautą, nuotaiką, sveikatą, santykius ir darbo rezultatus.
Ši šeima moko mus kreipti dėmesį ne į vieną nepavykusį darbą, bet į tūkstančius tų dalykų, kuriuos padarėme gerai. Toks požiūris padės mums atrasti dar daugiau džiaugsmo ir ramybės gyvenime. Toks požiūris į save, kitus ir pasaulį padės mums atskleisti dar daugiau savo išminties, kūrybingumo ir energijos.
Laimingi žmonės kasdien mokosi gėrėtis savimi, savo stiprybėmis, savo dovanomis ir darbais. Jie gėrisi kiekviena jiems dovanota diena. Jie dažnai kartoja: „ Dieve, esu tavo mylimiausias kūrinys. Esu palaimintas ir apdovanotas visu tuo, ko reikia, kad gyvenčiau pilnutinį gyvenimą. Nesu vidutiniškas kūrinys, nes esu sukurtas pagal tavo atvaizdą. Gal neturiu tokių talentų, kuriuos turi kiti. Gal nesu toks patrauklus, kaip kiti. Tačiau turiu tai, ko neturi kiti. Turiu dar daug neatskleistų talentų, idėjų, tikslų. Esu stiprus, sveikas, tvarkingas, kūrybingas ir darbštus, ramus ir laimingas.“
Kartais mąstome: „Esu tik mažas verslininkas... Esu tik neišsilavinęs darbininkas... Esu tik eilinė mokytoja... Esu tik neturtinga senelė... Esu tik vieniša mama.“ Ne tai yra svarbiausia. Svarbiausia prisiminti, kad esame Visagalio Dievo vaikai. Gal dar nepasiekėme savo tikslų, gal dar neturime mėgstamo darbo, gal šeimoje įtampa. Prisiminkime, kad mūsų asmeninis vertingumas nepriklauso nuo to, koks mūsų amžius, darbas arba pasiekimai. Mūsų vertę pasako mūsų Kūrėjas, kuris įkvėpė mums savo gyvenimą. Jis kviečia mus šiandien gėrėtis kiekviena diena. Jis nori, kad pastebėtume savo vertingumą. Toks požiūris dar labiau stiprins mūsų tikėjimą, sveikatą, santykius. Jis padės mums pastebėti daugiau naujų galimybių, sutikti reikiamų žmonių, pasiekti dar didesnių tikslų ir kurti patį geriausią gyvenimą.
Kun. Rytis Gurkšnys