MOKYMAI
Didesnė vizija
2026 03 01
Išeik iš savojo krašto, iš savo gimtinės, iš tėvo namų, ir kelkis į šalį, kurią tau parodysiu! Aš laiminsiu tave … /Pr 12, 1-2/
Pakalbėkime šiandien apie mūsų gyvenimo viziją. Jėzaus atsimainymas parodo mums paruoštos amžinybės grožį ir didingumą. Šv. Raštas pasakoja apie Abraomui duotą įspūdingą ateities viziją. Jis turi palikti savo saugią ir patogią aplinką bei keltis į kitą kraštą tam, kad priimtų gausią palaimą ir būtų palaima kitoms tautoms.
Atlikti tyrimai rodo, kad laimingesni yra ne tie, kurie daug pasiekė, bet tie, kurie turi dar ko siekti. Laimingesni ir sėkmingesni žmonės yra tie, kurie siekia didingesnių dalykų, turi didesnę viziją, atsikrato vidutiniškų tikslų, siekia peržengti savo susikurtas ribas. Esame šiandien kviečiami gyventi pagal didesnę viziją, išeiti iš saugios aplinkos. Sakoma, kad laivui saugiau pasilikti uoste. Bet jis ne tam pastatytas. Žmogus nėra sukurtas tam, kad jis vien tik sėdėtų, nieko nedarytų, nieko nesiektų ir nerizikuotų. Esame sukurti, kad kurtume, drąsiai eitume į priekį, siektume didelių tikslų, nugalėtume kliūtis ir patirtume nuostabių gyvenimo nuotykių.
Vienoje pradinėje mokykloje mokytoja paprašė, kad mokiniai nupieštų savo svajonę. Tame piešinyje jie turėjo pavaizduoti tai, ką svajoja daryti užaugę. Vienas mokinys savo piešinyje pavaizdavo save šalia didžiulės arklių ganyklos, kurioje jis nupiešė šimtą arklių. Pažvelgusi į jo darbą, mokytoja įvertino jį nepatenkinamu pažymiu ir pasakė: „Tavo piešinį įvertinau nepatenkinamai, nes tai nerealistiška svajonė. Tu tikrai niekada neturėsi šimto arklių, nes tavo tėvai yra neturtingi žmonės, tu pats neturi jokių talentų ir tau nesiseka moksle. Siūlau tau nupiešti kitą savo svajonę, kuria būtų įmanoma patikėti“. Mokinys truputį pamąstęs atsakė: „Gal jūs, mokytoja, pasilikite prie šio neigiamo įvertinimo, o aš pasiliksiu savo svajonę“.
Vėliau Monty Roberts pasiekė tai, apie ką jis svajojo vaikystėje. Jis turėjo savo ganyklose daugiau negu du šimtus arklių, kuriuos jis treniravo šiuolaikiniais metodais. Be to, kasmet jis vesdavo mokymus keliems šimtams savo kolegų, taip pat auginantiems arklius. Jis mokė kitus, kaip įsiklausyti į gyvūną ir jį lengvai treniruoti.
Jeigu norime gyvenime nuveikti daugiau, pasiekti išliekančių rezultatų, atlikti prasmingų tarnavimo darbų, atrasti dvasinę ramybę, turime kasdien gyventi pagal didesnę viziją, išeiti iš saugios bei įprastos aplinkos ir žengti drąsius žingsnius. Turime kiekvieną dieną maldoje kartoti: „Dieve, dėkoju, kad mane pakvietei į šį pasaulį ir laimini mane. Žinau, kad tau nėra negalimų dalykų. Todėl tikiu, kad mano sveikata pasitaisys, mano verslas bus pelningas, mano šeima susitaikys, surasiu geresnį darbą. Tikiu, kad atsikratysiu žalingos priklausomybės, susirasiu mylimą ir mylintį žmogų“. Mūsų tikėjimas auga ir stiprėja kiekvienoje mūsų maldoje, kiekvienoje mūsų mintyje, kiekviename žodyje, kiekviename darbe.
Vienoje bendruomenėje meldėsi jauna moteris, kuri baigusi medicinos studijas, tapusi gydytoja, sužinojo, kad serga sunkia paveldima sąnarių liga. Jos tėvas ir senelis taip pat vargo su šia negalia ir mirė nesulaukę senatvės. Ši jauna gydytoja buvo stipriai paliesta šios ligos, nebegalėjo dirbti, sunkiai vaikščiojo ir kentėjo didelius skausmus. Sekmadienio ryte turėdavo atsikelti penktą valandą ryto, kad galėtų išmankštinti savo kojas ir rankas, nusiprausti, apsirengti ir nukeliauti iki kaimynų automobilio. Šis pasiruošimas į bažnyčią arba į klinikas jai užtrukdavo apie keturias valandas. Nuo automobilio iki bažnyčios suolo ji nueidavo per keturiasdešimt minučių.
Žinoma, ji galėjo pasiduoti, nieko nedaryti, sėdėti namuose ir beviltiškai laukti ankstyvo iškeliavimo pas Viešpatį. Bet ji turėjo viziją, kad ji vieną dieną bus sveika ir tarnaus kitiems. Ji kasdien apie tai mąstė, tikėjo, kad Dievas ją gydo. Ji skaitė psalmes ir kitas Šventojo Rašto knygas, kurios pasakojo apie išgydymą. Ji kasdien kartojo sau ir kitiems: „Dieve, esu tavo vaikas. Tikiu, kad kasdien gydai mane. Žinau, kad vieną dieną pasveiksiu. Tu sukūrei mano kūną ir žinai, kaip jį išgydyti.“ Kasdien taip meldėsi, bet trejus metus ji nejautė nė menkiausio pagerėjimo.
Tačiau ji nepasidavė, nenuleido rankų, tvirtai laikėsi savo vizijos, nuolat palaikė savo svajonę kasdiene malda. Po kelių metų vieną dieną ji pajuto, kad sąnariai truputį atsipalaidavo. Po to, ji dar daugelį mėnesių lėtai sveiko. Šiandien ji visiškai sveika moteris, toliau šlovina Viešpatį kiekvieną sekmadienį. Ji pasakoja visiems, ką Dievas padarė jos gyvenime, kai nebuvo jokios vilties pasveikti.
Šventasis Raštas dažnai mums primena, kad Dievas nuolat mus laimina ir duoda sveikatą, stiprybę, išmintį, kūrybingumą, drąsą ir daugybę kitų malonių. Kiekvieną sunkią akimirką jis kovoja mūsų kovas kartu su mumis. Net ir tuos, kurie yra laimingi, daug pasiekę karjeroje ir pašventę savo gyvenimus tarnauti kitiems, Dievas kviečia gyventi pagal dar didesnę viziją. Jis visada stengiasi mus pakelti pareigose, stiprinti mūsų šeimos santykius, išvaduoti nuo įvairių priklausomybių, dovanoti sveikatą, jėgas, turtą, naujas galimybes tarnavimui ir sielos ramybę. Jis visa tai nori duoti mums tam, kad pasaulis pamatytų jo galią ir gerumą. Jis laimina mus tam, kad galėtume daugiau laiminti kitus ir dar labiau padėti jiems kurti laimingą gyvenimą.
Teisingi pasirinkimai
2026 02 22
Paskui Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad ten būtų velnio gundomas. /Mt 4, 1/
Pakalbėkime šiandien apie teisingus pasirinkimus. Visi kasdien patiriame piktosios dvasios įtaką, kuri trukdo mums pasiekti daugiau tikslų ir laimėjimų gyvenime. Ji trukdo mums kurti laimingą, sėkmingą ir sveiką gyvenimą. Nei vienas žmogus negali išvengti piktojo siūlomų minčių, žodžių ir veiksmų. Gal esame labai geri, stiprūs ir šventi žmonės. Gal padarėme labai daug gerų darbų ir pasiekėme daug didelių bei prasmingų tikslų. Tačiau tikrai tam tikru metu visi mes patiriame stiprią neigiamą sielos priešo įtaką tam tikroje mūsų gyvenimo srityje. Jis labiausiai atakuoja mus tuomet, kai esame arti tikslo pasiekimo, arti teigiamo pokyčio, arti išgydymo, arti susitaikymo, arti profesinės sėkmės, arti kito Dievo stebuklo.
Vienas jaunas vyras turėjo priklausomybę tabako cigarečių rūkymui. Jis pradėjo rūkyti būdamas 12 metų. Nuo keturiolikos metų amžiaus jis buvo visiškai priklausomas rūkalams. Jie valdė jo gyvenimą. Baigęs mokyklą ir universitetą jis įkūrė sėkmingą verslą. Jis turėjo talentą valdyti didelę įmonę, kuri greitai augo, plėtėsi ir klestėjo. Būdamas 30 metų amžiaus jis turėjo daug didelių ir prasmingų svajonių. Tačiau jautė, kad kažkas trukdo jam dar labiau išnaudoti savo talentus ir pasiekti tų tikslų, kurie degė jo širdyje.
Vieną dieną jis nuėjo pas labai seną kunigą pasikalbėti apie savo gyvenimą ir savo ateitį. Taip pat jis užsiminė apie savo priklausomybę, kuri jį vargino ir trukdė jam gyvenime. Išklausęs jo kunigas nepasmerkė jo ir nekritikavo jo elgsenos. Jis tarė jam: „Tu turi gražią ateitį. Tačiau cigaretė trukdo tau patekti ten.“ Tie kunigo žodžiai padarė labai stiprią įtaką jam. Tie žodžiai pakeitė jo požiūrį į save ir į savo gyvenimą. Jie paskatino jį sunaikinti kliūtį, kuri stovėjo jo kelyje į dar didesnes pergales. Jame gimė troškimas sunaikinti šį žalingą įprotį ir išsilaisvinti iš priklausomybės. Jis kartojo sau: „Neleisiu, kad šis mažas dalykas atimtų iš manęs tiek daug didelių dalykų, kurie manęs laukia ateityje.“ Jo įmonė pradėjo augti dar greičiau ir plėstis į kitas pasaulio šalis.
Šis vyras pakeitė savo elgseną ir tai pakeitė jo gyvenimą. Mes irgi galime pakeisti savo elgseną ir savo likimą. Gal maža silpnybė trukdo mums. Gal pavydas, gal nesusivaldymas, gal neatleidimas, gal negatyvus požiūris yra tas mažas dalykas, kuris neleidžia mums pasveikti, pagerinti santykių šeimoje, pasiekti didelių tikslų, kurie dega mūsų širdyje.
Apaštalas Paulius primena mums, kad gauname malonės su pertekliumi: „Tie, kurie su pertekliumi gauna malonės bei teisumo dovaną, viešpataus gyvenime per vieną Jėzų Kristų /Rom 5, 17/.“ Prisiminkime, kad esame atpirkti, nes mūsų gyvenimas yra labai vertingas. Mes esame sukurti ir pašaukti viešpatauti savo gyvenime. Mes galime turėti visko su pertekliumi. Neleiskime, kad mūsų silpnybės pavergtų mus ir valdytų mūsų gyvenimą. Neleiskime, kad piktoji dvasia trukdytų mums kurti sveiką, turtingą ir laimingą gyvenimą. Prašykime maldoje stiprybės įveikti sielos priešo siunčiamus sunkumus, liga, netektis, nesėkmes. Prašykime ištvermės kovoje su savo silpnybėmis, ydomis, trūkumais. Prašykime išminties padaryti teisingus pasirinkimus ir sprendimus.
Viena 30 metų moteris patyrė labai didelį smūgį savo gyvenime. Ją įžeidė jos bendradarbis su kuriuo jis draugavo keletą metų. Jis ją pažemino kitų kolegų akivaizdoje ir nutraukė draugystę su ja. Vėliau ji labai norėjo susidraugauti su kitu vyru. Tačiau ji labai bijojo patirti tą pačią nesėkmę. Kiekvieno naujo susitikimo metu ją vargino stipri baimė, kuri neleido jai pasitikėti nauju žmogumi ir eiti pirmyn. Kai kalbėdavosi su nauju draugu, ji girdėjo piktosios dvasios balsą: „Tu darai klaidą. Jis tave paliks. Tu švaistai savo laiką ir jėgas. Tu vėl patirsi nesėkmę. Negali pasitikėti šiuo vyru. Visi vyrai vienodi.“ Ją vargino tokios mintys. Ji negalėjo kurti laimingos draugystės ir santuokos.
Dalis žmonių gyvena labai vargingai. Jie nelaimingi ir nesėkmingi, nes daro daug neteisingų sprendimų ir pasirinkimų. Jų gyvenime daug baimių, sumaišties, nerimo, liūdesio ir nusivylimo, nes jie neigia savo silpnybes. Jie nepastebi arba nepripažįsta, kad jie pasiduoda tam tikrai piktojo įtakai. Jie ignoruoja piktosios dvasios įtaką savo mintyse, žodžiuose, darbuose, santykiuose, finansuose, mityboje, poilsyje, tiksluose ir kitose srityse.
Jei turime priklausomybę televizoriui, pinigų švaistymui, nekantrumui ir nesiklausymui, turime pirmiausiai įvardinti tai, kas trukdo mums kurti laimingą gyvenimą. Negalime įveikti priešo, kurio nematome arba nepripažįstame. Slėpdami arba ignoruodami priešą, negalime pašalinti jo. Piktoji dvasia žino mūsų silpnybę. Turime mes taip pat pripažinti ją ir kartoti: „Dieve, tu matai, kad mane vargina ši priklausomybė. Tikiu, kad tu išlaisvini mane. Tikiu, kad su tavo dovanota man galia įveiksiu šią piktosios dvasios kliūtį.“
Neleiskime, kad viena silpnybė trukdytų mums dar 10 arba 20 metų pasiekti didelių tikslų. Pasirinkime nuolat besikartojančią ir labiausiai varginančią sielos priešo įtaką. Tai gali būti nekantrumas, savigrauža, apkalbos ar kitas blogis, kuris nuolat kartojasi. Kuo greičiau pripažinkime tą silpnybę ir pašalinkime ją. Tai ves mus į naujas pergales ir pasiekimus. Mes priimsime palaimą su pertekliumi tam, kad turėtume daugiau galimybių laiminti kitus.
Paruošta ateitis
2026 02 15
Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli. /1 Kor 2, 9/
Pakalbėkime šiandien apie mums paruoštą ateitį. Šventasis Raštas kartoja, kad mūsų ateitis skirta mūsų naudai, gerovei, mūsų sėkmei ir laimei. Prieš sukurdamas mus, Dievas paruošė mums tinkamus žmones, reikiamas galimybes, palankius įvykius ir kitas dovanas. Jis paruošė mums visa tai, ko mums reikės šiame gyvenime. Jis padovanojo mums tuos turtus, kurių mes siekiame. Jis siunčia mums tuos žmones, kuriuos norime sutikti. Jis sukūrė mums galimybes, kurių siekiame savo profesinėje veikloje.
Pradžios knygoje pasakojama tai, kaip Dievas sukūrė dangų ir žemę, sausumą ir vandenynus. Sukūręs didžiuosius dalykus, jis ėjo prie mažesniųjų. Jis sukūrė įvairius augalus, gražias gėles, didelius medžius su gausybe vaisių. Jis sukūrė gėlo vandens ežerus ir upes. Jis paslėpė žemėje aukso, sidabro ir įvairių metalų. Jis sukūrė žuvis, paukščius ir žemės gyvūnus. Kai baigė kurti pasaulį, jis sukūrė žmogų ir atvedė jį į gražų sodą.
Adomui jis nedovanojo tuščio, tamsaus ir neįdomaus pasaulio. Jis jam paruošė labai gražią ir turtingą aplinką. Adomas turėjo visa tai, ko jam reikėjo laimingam, ramiam, sveikam, turtingam ir prasmingam gyvenimui. Adomui nereikėjo sunkiai dirbti tam, kad turėtų pakankamai maisto ir kitų gėrybių. Ten jam nereikėjo kovoti su priešais arba įveikti trūkumus, ligas arba kitus sunkumus. Jam nereikėjo rūpintis tuo, kaip jis išgyvens kitą dieną, kitais metais. Medžiuose buvo daug vaisių. Upėse tekėjo daug švaraus vandens. Jis buvo viskuo aprūpintas. Jis turėjo visa tai, ko reikėjo ne tik jo išgyvenimui, bet ir jo laimingam gyvenimui.
Taip pat kiekvienam iš mūsų jis paruošė daug dovanų. Jis viską sukūrė ir sutvarkė mūsų naudai ir gerovei. Jis viską sudėliojo į teisingas vietas. Jei dar nesame ten, kur norime būti, tikėkime, kad jis tinkamu laiku atves mus į mums paruoštą mūsų „sodą“. Jis vieną dieną parodys tai, ką jis mums dabar ruošia. Jis duos mums tai, ko mes niekada nepasieksime savo pastangomis. Jis daro tai, kas mums atrodo neįmanoma. Jis dovanoja mums tai, ko neužsitarnavome, nenusipelnėme, neužsidirbome. Jo paruošta malonė pakylės mus į naują lygmenį visose gyvenimo srityse.
Vienas vyras baigęs profesinę mokyklą dirbo įvairius darbus, susijusius su vaizdo ir garso įrašų kūrimu. Jis kasdien daug valandų praleisdavo savo studijoje kartu su specialistų komanda tvarkydamas įvairių renginių vaizdo įrašus. Būdamas 30 metų amžiaus užėjo į laikrodžių parduotuvę savo mieste. Ten jis sutiko jauną merginą, kuri ten dirbo pardavėja. Užėjęs pasikeisti savo laikrodžio baterijos, ten jis susipažino su ta pardavėja ir pradėjo draugauti.
Vėliau jie sukūrė laimingą šeimą. Jie užaugino du vaikus. Sukūrė pasaulinį krikščioniškos televizijos tinklą. Neseniai jie šventė savo 30-erių metų santuokos jubiliejų. Jis sakė: „Mano žmona buvo Dievo man paruošta dovana, kuri laukė manęs toje parduotuvėje. Jis vedė mane į mano „sodą“. Jis davė man tai, ko reikėjo mano laimingam gyvenimui. Jis viską nuostabiai sukūrė. Jis paruošė man tai, ko aš nesitikėjau ir neįsivaizdavau“.
Tame didmiestyje buvo keli milijonai gyventojų. Ten buvo tūkstančiai jaunų merginų. Jame buvo įkurta keli šimtai laikrodžių parduotuvių. Tačiau Dievas, kuris valdo visatą, vedė jį tą dieną būtent ten, kur jis turėjo būti.
Jis žino, kaip vesti mus į jo jums paruoštą mūsų „sodą“. Jis jau dabar veda mus teisingu keliu. Jis mums yra kažką nuostabaus parengęs. Jis sako mums šiandien: „Matau, kad tu myli mane. Tu ištikimai man tarnauji. Tu gyveni pagal mano mokymą. Tu tiki mano galia. Dabar tau noriu duoti tą palaiminimą, kurį tau paruošiau.“
Jis darbuojasi visose mūsų gyvenimo srityse. Jis ruošia mums mėgstamą darbą, darnią šeimą, stiprią sveikatą, reikiamą atlyginimą, gražų namą, tinkamą bažnyčią. Jis gali duoti mums tai, kas peržengia visas mūsų mąstymo arba vaizduotės ribas. Jis jau dabar darbuojasi tam, kad gautume tai, ko trokšta mūsų širdis. Kai jis užbaigs „sodo“ kūrimą, jis nedelsdamas nuves mus ten. Staiga mes pakilsime savo profesinėje veikloje. Netikėtai gausime labai pelningą užsakymą. Staiga pasveiksime iš sunkios ligos. Netikėtai išsispręs sudėtinga problema. Mes patirsime daug daugiau jo gerumo, negu kada nors įsivaizdavome.
Kiekvienam iš mūsų yra paruoštas „sodas“, kurį Viešpats sukūrė būtent mums asmeniškai. Jis sukūrė sodą Adomui ir davė jam visa tai, ko reikėjo jo laimingam, sveikam, ramiam ir prasmingam gyvenimui. Taip pat ir mums jis paruošė reikiamas galimybes, pajamas, žmones.
Jis mato mus šiandien. Jis mato, kad esame atviri jam ir pasirengę priimti jo dovanas. Mes tikime jo galia, kuri per vieną akimirką gali pakeisti pačią sudėtingiausią situaciją. Mes stengiamės atrasti jį kiekviename gyvenimo žingsnyje. Mes dėkojame jam už tai, ką jis daro mūsų gyvenime. Mes stengiamės įsiklausyti į jo balsą tyloje. Mes darome tai, ką jis mums liepia daryti. Šiandien mes šloviname jį, mokomės iš jo ir tarnaujame tiems, kuriuos jis mums siunčia. Mes priimame naujas galimybes, pajamas, išgydymą, stiprybę, ramybę, išmintį, ištvermę, drąsą, tikėjimą ir kitas dovanas, kurias jis mums yra paruošęs. Mes priimame tą gausią palaimą, kurią jis dovanoja tam, kuris jį myli.
Kun. Rytis Gurkšnys