MOKYMAI
Perduokime tikėjimą
2025 11 02
Jis už mus paguldė savo gyvybę. Ir mes turime guldyti gyvybę už brolius. /1 Jn 3, 16/
Pakalbėkime šiandien apie tikėjimo paveldą. Šventasis Raštas šiandien kviečia kurti dvasinį palikimą tiems, kurie gyvens po mūsų pasaulyje. Mes galime sukaupti Dievo palaimą ir malones kitoms kartoms. Mes galime sukurti tikėjimo palikimą ateities kartoms.
Kiekvienas iš mūsų esame šiandien tiek daug laimėję ir pasiekę, nes kažkas praeityje aukojo, tarnavo, meldėsi už mus. Jie paliko palikimą, kuriuo šiandien naudojamės. Dabar džiaugiamės stipria sveikata, gausiais materialiniais turtais, didele šeima, dvasine ramybe, nes mūsų tėvai, seneliai, kiti žmonės gyveno šventai, sąžiningai, dvasingai. Mes naudojamės tėvų, senelių ir kitų žmonių sukaupto palikimo palaima. Aš pats esu gavęs gausių palikimo turtų. Aš šiandien esu tiek daug pasiekęs, nes mano tėvai meldėsi kasdien, laikėsi Dievo įsakymų ir garbino jį kiekvieną sekmadienį. Taip pat turėjau senelius, kurie nuolat meldėsi už mane, tarnavo, aukojo, gyveno pagal Dievo valią.
Kai kurie pasakysite: „Aš neturiu tokio palikimo. Nei mano tėvai, nei seneliai nešlovino Viešpaties, jam netarnavo, neaukojo Bažnyčiai. Aš neturiu tokio palikimo, kuriuo galėčiau dabar pasinaudoti.“ Tikrai nebūtumėte čia šiandien bažnyčioje, jei niekas jūsų giminėje nebūtų už jus meldęsis ar šlovinęs Viešpatį. Gal prieš kelis šimtus metų proseneliai, gal kitas nežinomas giminaitis kada nors sukaupė jums šį dvasinį palikimą. Dabar patiriate daug Dievo gerumo, nes jie sukaupė gausių palaimos turtų jums. Gauname gerą darbą, didesnį atlyginimą arba paaukštinimą ne dėl to, kad esame geresni už kitus. Visa tai gauname, nes kažkas tikėjo, šlovino Dievą, tarnavo ir aukojo.
Taip nutiko ir su Dovydo vaikais, apie kuriuos rašo Šventasis Raštas. Kai praėjo 23 metai po Dovydo mirties, jo sūnus Saliamonas darė labai prastus pasirinkimus. Jis pradėjo garbinti kitų tautų dievus. Viešpats kalbėjo jam: „Saliamonai, aš turėčiau atimti iš tavęs karalystę. Tu labai nusikaltai mano akyse. Tačiau aš to nedarysiu, nes tavo tėvas Dovydas buvo teisus žmogus /1 Kar 11, 11-13/.“ Po 23 metų Saliamoną Dievas laimino, nes jo tėvas gyveno pagal Dievo valią. Dievo gailestingumas perduodamas iš kartos į kartą. Kelios kartos pasinaudoja vieno žmogaus nuopelnais. Kiekvienas galime būti tokiu žmogumi, kai gyvename sąžiningą ir pavyzdingą gyvenimą. Kiekvienas galime sukaupti vaikams tą dvasinį palikimą, kuris daug vertingesnis už pinigus, namus ir automobilius.
Prisiminkime, kiek kartų mes buvome palaiminti už mūsų tėvų ir senelių dvasingą ir šventą gyvenimą? Prisiminkime, kaip netikėtai išsisprendė kokia nors didelė problema. Sakome, kad mums pasisekė, nusišypsojo laimė. Bet tai netiesa. Taip nutiko, nes už mus meldėsi mūsų senelė, teta ar kitas žmogus. Esame laimingi, nes praeityje gyvenę žmonės laikėsi Dievo įsakymų, aukojo, tarnavo. Esame sėkmingi, nes jie klausėsi Dievo balso, nugalėjo pagundas, tikėjo jo meilės galia.
Kiekvieną kartą, kai skaitote Šventąjį Raštą, kai ateinate į bažnyčią, jūs kuriate vertingą tikėjimo palikimą savo vaikams. Kai parodote gerumą, kai nepasiduodate pagundai kaltinti, meluoti, pavydėti, išduoti kitą žmogų, tuomet darote teigiamą įtaką kitiems. Jūs kuriate tvirtą dvasinį pagrindą ateities kartų gerovei.
Prieš daugelį metų Čikagos mieste buvo labai stipri mafijos grupė. Jos vadovas turėjo labai talentingą advokatą, kuris sugebėdavo jį išteisinti ir apsaugoti nuo kalėjimo bausmės. Advokatas gaudavo gerą atlyginimą iš mafijos vadovo, kuris toliau būdamas laisvėje organizuodavo ir nuslėpdavo nusikaltimus. Tačiau vieną dieną advokatas mąstė apie tai, kokį palikimą jis kuria savo sūnui. Jis sukaupė didelę pinigų sumą ir nesąžiningo žmogaus pavyzdį. Jis mąstė apie tai, koks bus jo sūnaus gyvenimas. Tai jam nedavė ramybės. Jis žengė drąsų žingsnį ir nuėjęs į policiją pripažino savo kaltę ir papasakojo visą tiesą apie mafijos vadovą. Po kurio laiko jis buvo nušautas už šį poelgį.
Po kelerių metų jo sūnus dalyvavo Antrojo pasaulinio karo kovose. Skrisdamas koviniu lėktuvu jis pastebėjo, kad jo kovos draugai buvo pavojuje. Jis nusprendė skristi tiesiai į didelį priešo būrį ir vienas kovoti su jais, juos suklaidinti. Už tai jis buvo apdovanotas vienu aukščiausių ordinų už drąsą kare. Po metų jis žuvo kitame mūšyje. Jo vardu pavadintas vienas didžiausių pasaulyje Čikagos O‘Hare oro uostas. Jo gimtojo miesto oro uostas turi jo vardą. Jo tėvas padarė esminį pasirinkimą. Jis pakeitė savo gyvenimą. Jis pakeitė ne tik savo, bet ir savo sūnaus gyvenimą. Vienas žmogus drąsiu žingsniu gali pakeisti savo vaikų gyvenimą.
Kasdien turime kartoti: „Šiandien gyvensiu gyvenimą, kuris teikia Dievui garbę. Šiandien gyvensiu pagal aukštus moralinius standartus, pagal sąžinę, pagal Dievo valią. Aš nepasiduosiu pagundoms santuokoje, darbe, versle. Kursiu tikėjimo paveldą savo vaikams, ateities kartoms.“ Kai taip gyvename, mes paliekame vertingą palikimą kitiems. Gal mūsų vardas nebus užrašytas ant pastato. Bet tikrai Dievas apdovanos mus didele sėkme gyvenime ir veikloje. Jis suteiks mums neįtikėtinas galimybes.
Kai gerbiame kitus, kai padedame stokojantiems, kai ateiname į bažnyčią, kai tarnaujame Dievui ir žmonėms, tuomet kaupiate Dievo gailestingumo turtus. Mes perduodame savo tikėjimą ateities kartoms. Mes kuriame gerą palikimą jiems. Savo tikėjimu, malda, auka, tarnyste kaupiame palaiminimus. Tuomet Dievas išlieja gausiai savo malonių. Ji rodo tokį gerumą, kurio net nesitikėjome. Jis tikrai veda mus į naujus laimėjimus. Jis padeda mums kurti patį geriausią gyvenimą ir padeda mums ruošti amžinajam.
Nuolankumo išaukštinimas
2025 10 26
Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas /Lk 18, 14b/.
Pakalbėkime šiandien apie nuolankumą ir išaukštinimą. Jėzus šiandien pristato gyvenimo dėsnį. Kuo daugiau nuolankumo išugdome, tuo daugiau sėkmės, laimės ir gerovės priimame. Mūsų gyvenimo pasiekimai ir laimėjimai priklauso nuo mūsų nuolankumo dorybės. Kuo daugiau nuolankumo parodome sau ir kitiems, tuo labiau pakylame visose mūsų gyvenimo srityse. Jei norime daugiau ramybės, darnos, džiaugsmo, sveikatos, sėkmės, laimės, turime mokytis nuolankiai pripažinti, kad esame Dievo kūriniai ir jo vaikai. Turime priimti, gerbti ir mylėti kiekvieną žmogų, kurį sutinkame, su kuriuo bendraujame, darbuojamės arba gyvename.
Vienas įžymus talentingas ir sėkmingas dainininkas dažnai koncertuoja didelėse įvairių šalių koncertų salėse. Jis dažnai kviečiamas koncertuoti su įžymiomis šalies ir užsienio grupėmis didelėse arenose. Jis išleido daug savo kūrinių įrašų ir laimėjo daug savo šalies apdovanojimų. Jis turtingas ir laimingas žmogus. Jis galėtų nieko nebedaryti ir vien tik džiaugtis savo sėkme bei turtais. Jis galėtų ramiai sėdėti vakarais ir ilsėtis savo namuose. Jis galėtų leisti savo laisvalaikį pramogaudamas, bendraudamas su draugais vakarėliuose. Jis galėtų kartoti: „Esu laimingas, nes gyvenimas apdovanojo mane tokiu talentu. Turiu visa tai, ko reikia laimingam gyvenimui.“
Tačiau jis dalį savo laisvalaikio skiria tam, kad pasidalintų savo talentu su kitais. Jis investuoja savo laiką į bažnyčios veiklą. Jis dažnai tarnauja savo mažoje bažnyčioje. Jis šlovina Dievą giesmėmis. Jis meldžiasi su tais, kurie stengiasi išsivaduoti iš priklausomybių. Jis pats nugalėjo savo priklausomybę psichoaktyvioms medžiagoms ir dabar padeda kitiems šioje kovoje. Jis atlieka šią tarnystę jau daugiau negu 10 metų ir niekada neprašė atlygio.
Jis sako: „Laimingiausias esu ne tuomet, kai koncertuoju kelių tūkstančių žiūrovų koncertų salėje, bet kai šlovinu Dievą mažoje bažnyčioje, kurioje sekmadienį susirenka 50 mano bendruomenės narių.“ Jis skiria laiką ir jėgas dėkoti Dievui už savo talentus ir laimėjimus. Jis nuolankiai rodo, kas yra jo Kūrėjas ir Viešpats. Jis nuolankiai tarnauja kitiems. Jo nuolankumas ir tarnavimas kitiems vedė jį į didelę sėkmę ir laimėjimus jo profesiniame kelyje.
Mes visi galime dar labiau ugdyti nuolankumo dorybę, nuo kurios priklauso gyvenimo laimė ir sėkmė. Mes ugdome ją, kai ieškome galimybių dar labiau tarnauti tiems, su kuriais gyvename, darbuojamės, bendraujame, meldžiamės. Mes ugdome nuolankumą tuomet, kai priimame visus žmones kaip nuostabiausius Dievo kūrinius, kai padedame kitiems siekti jų tikslų. Nuolankus žmogus siekia padaryti kitą laimingu. Siekdamas pakylėti kitus, jis pats kyla visose savo gyvenimo srityse.
Laimingi ir sėkmingi žmonės nuolat mąsto apie kitus, apie jų poreikius, jų problemas. Jie visada stengiasi padėti kitiems siekti jų tikslų. Jie siekia sukurti daugiau tų daiktų arba paslaugų, kurių reikia kitiems. Jie siekia padrąsinti kitus, pasidalinti savo patirtimi, pakylėti kitų dvasią, sustiprinti jų tikėjimą, padėti jiems atskleisti jų vidinę stiprybę ir talentus, ugdyti jų ištvermę ir atsparumą sunkumuose. Dalindami kitiems tai, ką jie turiu geriausia, jie visada gauna dar daugiau patirties, stiprybės, ištvermės, atsparumo, džiaugsmo, sėkmės ir kitų dalykų, kurių jiems reikia.
Kuo daugiau padedame kitiems, tuo daugiau žmonių sutinkame, kurie padeda mums. Kai padedame kitiems siekti tikslų, atrandame daugiau tų, kurie padeda mums siekti sėkmės. Kai kasdien daliname tai, ką turime geriausia savyje ir savo gyvenime, kai ieškome galimybių padėti kitiems laimėti, mes ugdome nuolankumą. Tuomet mes priimame dar didesnę Dievo palaimą. Mes priimame sveikatą, išgydymą, sėkmę, ramybę, džiaugsmą. Taip gyvendami mes patiriame dar daugiau nuostabių dalykų. Mes pasiekiame dar daugiau savo tikslų. Mes kylame visose gyvenimo srityse. Mes kuriame patį gražiausią gyvenimą, kuriam esame pašaukti.
Atkaklumo galia
2025 10 19
Nejaugi Dievas neapgintų teisių savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi per dienas ir naktis, ir delstų jiems padėti?! /Lk 18, 7/
Pakalbėkime šiandien apie atkaklumo galią. Visi esame patyrę nuoskaudų, įžeidimų ir fizinių žaizdų. Visi mes esame perėję sunkius laikotarpius gyvenime. Kai kuriems šiandien labai sunku. Vienus vargina nuolatinė įtampa šeimoje. Kiti patiria nesėkmes ir netektis savo veikloje. Gal gydytojas pasakė, kad jūsų tyrimai yra labai blogi ir pranešė jums apie sunkią ligą. Gal šeimos narys jus skaudžiai įžeidė. Gal neseniai netekote mylimo žmogaus. Gal patyrėte skyrybas. Gal vargina įvairios senatvės ligos. Tuomet labai lengva pasiduoti ir nebekovoti.
Žinoma, galite sustoti, pasilikti nusivylime ir liūdesyje. Daugelis pasiduoda ir nebesiekia teigiamų pokyčių šeimoje, veikloje, sveikatoje. Jie nebeprašo ir nebepriima to, ką mylintis Tėvas dovanoja jiems. Jie nebetiki, kad jis jiems padeda, juos laimina. Jie nebetiki, kad atkakli malda gali viską pakeisti.
Teko stebėti finalines labai gerų komandų futbolo varžybas. Vienas labai talentingas futbolo žaidėjas patyrė rankos traumą. Jo šonas kraujavo dėl didelės žaizdos. Treneriai siūlė jam nebegrįžti į aikštę ir saugoti sveikatą. Gydytojas sutvarstė jo ranką ir šoną. Bet sportininkas buvo apsisprendęs žaisti toliau. Jis sakė: „Aš mieliau su skausmu einu į aikštę, negu be skausmo sėdžiu ir stebiu žaidimą.“
Jei norime gyventi visavertį gyvenimą, neleiskime, kad viena netektis, viena nesėkmė, vienas įžeidimas, viena negalia sustabdytų mus. Nusivylimas ir liūdesys gali mus pasodinti ant „atsarginių žaidėjų suolelio.“ Aptvarstykime žaizdas, suteikime joms reikiamą gydymą, atleiskime tiems, kurie mus įžeidė, išdavė ar atstūmė. Atsistokime ir vėl bėkime į aikštelę. Tęskime žaidimą, į kurį mus kviečia mūsų Viešpats. Jei dar gyvename, jis duoda mums visa tai, ko reikia tam, kad pasiektume savo svajones ir tikslus.
Kai nematome galimybių ir sprendimų, kartokime: „Mane įžeidė vadovas, bet aš ateinu į darbą laiku ir stengiuosi daryti visa tai, ką galiu geriausia. Mano vaikas jau kelias savaites su manimi nebesikalba, bet aš ateinu kiekvieną sekmadienį į bažnyčią ir šlovinu Dievą už jo gerumą. Mano sutuoktinis mane paliko, bet aš ir toliau tęsiu savo tarnavimą vargstantiems ir lankau vienišus senelius. Netekau mėgstamo darbo, tačiau toliau darbuojuosi ir tikiu, kad išsipildys mano svajonė. Toliau dėkoju Dievui už jo nuostabius darbus, kuriuos jis darė, daro ir darys mano gyvenime.“
Moteris vardu Liza po kelių gražios santuokos metų patyrė skyrybas. Vyras ją paliko ir išėjo gyventi pas kitą moterį. Ji buvo sukrėsta tokiu staigiu pokyčiu jos gyvenime. Ji buvo pasimetusi, nežinojo, ką daryti. Ji puolė į labai gilią depresiją. Ji neišeidavo net iš savo kambario. Ryte ji laukdavo vakaro. Vėlai vakare ji negalėdavo užmigti, laukdavo ryto. Psichologinis skausmas ją labai prislėgė. Jos šeimos nariai kasdien už ją meldėsi ir ją dažnai aplankydavo drąsindavo. Ji prašė, kad jie padėtų, kad bendruomenė padėtų jai išeiti iš šios depresijos. Jos kunigas sužinojo apie ją ir paskambino jai: „Liza, niekas negali ištraukti tavęs iš šios duobės. Tik tu pati gali tai padaryti. Tu tikrai gali. Jei nori gyventi laimingą gyvenimą, nemąstyk daugiau apie savo problemą, išeik iš savo namų ir eik pirmyn.“ Liza teisinosi ir jam atsakė: „Jūs nežinote, kaip man sunku. Jūs nežinote, kokia žaizda mano širdyje. Ji taip lengvai neužgis. Jei žinotumėte, nekalbėtumėte su manimi taip.“ Kunigas: „Taip, tikrai negaliu patirti dabar to, ką tu jauti. Bet aš žinau tai, kad Dievas visada paverčia mūsų žaizdas į žvaigždes.“
Šie žodžiai sugriovė piktojo pastatytą sieną tarp jos ir Dievo. Ji išėjo iš namų ir pradėjo vesti maldos grupę tiems, kurie turi problemų santuokoje. Ji meldėsi už juos, o jie už jos išgydymą. Ji buvo sužeista, tačiau ji ir vėl sugrįžo į žaidimą. Savo veiksmais ji sakė: „Aš nusivylusi, bet aš vis dar čia esu ir gyvenu. Man skauda, bet aš einu pirmyn. Mano santuoka sugriuvo, bet tikiu, kad kažkas nuostabaus laukia manęs ateityje.“ Liza galėjo sustoti, kaltinti Dievą ir kitus. Tačiau ji pasirinko toliau kovoti. Šiandien praėjo 20 metų. Ji sukūrė naują šeimą. Turi puikų vyrą ir tris nuostabius vaikus. Ji tiki, kad „Dievas tikrai paverčia žaizdas į žvaigždes,“ kai atkakliai to siekiame ir prašome.
Žinau, kad kai kuriems iš jūsų dabar labai sunku gyvenime. Bet jūs atėjote šiandien į bažnyčią. Jūsų atėjimas į bažnyčią parodo jūsų tikėjimą, jūsų ištikimybę ir jūsų meilę Dievui. Jūsų atkaklumas yra jūsų tikėjimo išraiška. Gal ir sunku buvo atsikelti anksti sekmadienį, gal norėjote ilsėtis, gal ir neturite geros nuotaikos šiandien. Kai kartu su kitais švenčiate sekmadienį, jūs rodote pasauliui Dievo gerumą ir galią. Jis mato jūsų atkaklumą, jūsų ištikimybę jam, jūsų pastangas. Tą akimirką, kai įėjote į bažnyčią, sielos priešas pralaimėjo. Kai nesiskundžiate, bet šlovinate Dievą, priešas dreba iš baimės. Mūsų atkaklumas maldoje pašalina visas kliūtis ir Dievas daro stebuklus mūsų gyvenime.
Gal dabar sunku gyvenime, kartokite: „Man skauda, bet aš esu gyvas ir kovoju. Mane labai įžeidė, bet aš visur einu su šypsena. Kiti padarė man daug žalos, bet aš vis tiek šlovinu Dievą.“ Jei pasiliekame tikėjime, mes gauname tai, ko prašome. Po netekties, sutinkame naują žmogų. Po darbo praradimo, mes netikėtai gauname naują pasiūlymą. Po ligos, mes tampame dar stipresni. Įveikę sunkumus, mes tampame ištvermingesni ir atsparesni. Kai „pasiliekame žaidime,“ kai kovojame, kai nesustojame, mes nugalime visas kliūtis. Kai esame atkaklūs savo maldoje ir tikėjime, mes priimame naujas malones ir kuriame nuostabų gyvenimą. Mes priimame visa tai, ką Dievas yra mums parengęs. Priimame jo sveikatą, turtą, laimę, išmintį, džiaugsmą, ramybę ir gausią palaimą.
Kun. Rytis Gurkšnys