MOKYMAI
Dievo ištikimybė
2023 05 21
„Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“ /Mt 28, 20b/
Pakalbėkime apie pasitikėjimą Dievo ištikimybe mums. Visi turime tikslų, kurių siekiame. Gal tikite, kad vaiko elgsena pasikeis. Gal tikite, kad pasveiksite iš sunkios ligos. Gal tikite, kad pradėsite verslą arba susimokėsite skolą. Gal tikite, kad atrasite kelią įgyvendinti savo idėją. Jūs širdyje girdite, kad Dievas kalba jums. Jūs jaučiate, kad jis veikia jūsų gyvenime.
Tačiau tame kelyje patiriate sunkumus ir nesėkmes. Tuomet dažniau pradedate mąstyti, kad neįvyks tai, kuo tikite. Prarandate drąsą ir atsisakote vieno arba kito tikslo. Gal jūs dabar nematote teigiamų pokyčių. Prisiminkite, kad Dangiškasis Tėvas, Visatos kūrėjas visada su jumis, žvelgia į jus ir drąsina jus. Tas, kuris sukūrė jus ir pasaulį, sako jums, kad viskas bus gerai. Jis drąsina jus eiti į priekį. Jis liepia jums ignoruoti neigiamą piktosios dvasios balsą ir klausyti jo teigiamo balso.
Vieną saulėtą dieną trys draugai išplaukė į didelį ežerą pažvejoti. Ežeras buvo toks didelis, kad jie nematė kito krašto. Išplaukiant prieplaukos savininkas pasakė jiems: „Kai norėsite sugrįžti, plaukite į šiaurę ir atplauksite į šią pakrantę.“ Jie išplaukė į ežero vidurį ir žvejojo. Pagavo daug žuvies. Diena buvo sėkminga. Artėjo vakaras. Staiga ežere pakilo didelis rūkas, kuris paslėpė saulę ir pakrantes. Aplink juos buvo tik vanduo ir rūkas.
Jie pasiėmė kompasą ir plaukė į šiaurę. Plaukė lėtai dėl rūko. Po pirmo pusvalandžio plaukimo vienas iš jų pasiūlė plaukti į kitą pusę. Vairininkas sakė: „Mums buvo pasakyta plaukti į šiaurę.“ Po antro pusvalandžio plaukimo kitas irgi pritarė, kad reikia plaukti į pietus, nes kuras baigiasi. Tačiau trečiasis, kuris vairavo laivą, kartojo: „Mums buvo pasakyta, kad turime plaukti į šiaurę.“ Po trečio pusvalandžio plaukimo, jis taip pat mąstė, kad turi pakeisti kryptį. Tačiau tą pačią akimirką jis pamatė miesto apšvietimą. Jie pasiekė miestą, nes vairininkas ištvermingai laikėsi nurodytos krypties. Jis buvo ištikimas teisingam keliui, kai kiti bandė jį atkalbėti ir atitraukti jį nuo tikslo.
Kartais ir mūsų gyvenime susidaro rūkas. Mes nebežinome, kuria kryptimi turime eiti. Širdyje jaučiame, ko turime siekti, kuria kryptimi turime keliauti gyvenime. Tačiau kiti balsai sako: „Neturi sugebėjimų ir galimybių. Nepavyks gauti to, ko tau reikia. Tai neįmanoma tau pasiekti.“ Prisiminkite, kad jokia kliūtis kelyje nėra per didelė. Jei Dievas duoda svajonę, jis duoda ir visa tai, ko reikia jai pasiekti. Jis visada taria paskutinį žodį.
Eidami gyvenime per rūką, tikėkite, kad jis ves jus saugiai į tikslą. Gal jūsų logika ir patirtis sako, kad einate klaidingu keliu. Pasitikėkite jo ištikimybe ir kartokite: „Dieve, nematau galimybių. Man atrodo, kad einu klaidingu keliu. Mano patirtis rodo, kad nepasieksiu tikslo, nes jau labai seniai siekiu jo. Tačiau tikiu, kad tu vedi mane pačiu geriausiu keliu. Tu viską puikiai tvarkai. Tu visada su manimi ir vedi mane į sėkmę.“
Gal jūsų sielos priešas sako, kad tai, ko siekiate, neįmanoma. Neleiskite, kad jūsų patirtis, emocijos arba žmonės atkalbėtų jus nuo to tikslo. Viskas išsipildys tinkamu laiku. Gal tai neįvyks toje vietoje, kurioje jūs esate. Gal tai neįvyks tą dieną, kurią jūs planavote. Bet visa tai tikrai įvyks, nes Dievas visada ištikimas.
Gal patyrėte daug nesėkmių. Jūs meldėtės, tikėjote, pasiaukojote dėl kitų. Tačiau jūsų mylimas žmogus nepasveiko ir mirė. Gal jūs sunkiai dirbote, bet negavote paaukštinimo. Gal jūs žengėte drąsius žingsnius, bet jūsų verslas subankrutavo. Gal jums atrodo, kad Dievas apleido jus ir paliko jus.
Tikėkite, kad jis toliau darbuojasi ir žino tai, kas jums geriausia. Jis darbuojasi jūsų gerovei. Kai jūs patiriate nesėkmę arba netektį, tai nereiškia, kad Dievas nieko nedaro. Nusiraminkite ir kartokite: „Dieve, tu viską toliau nuostabiai tvarkai. Man sunku suprasti tai, kas vyksta. Tačiau nepasiduodu nusivylimui, pykčiui ir negatyvumui. Tu žinai, kas man geriausia. Tu žinai kiekvieną mano svajonę. Tikiu, kad visi tavo pažadai išsipildys.“
Dievas visada ištikimas savo pažadams. Jis visada įvykdo tai, ką žada. Jo dovanotos svajonės visada išsipildo. Jis niekada neapleidžia jūsų ir nepalieka. Kai esate beviltiškoje situacijoje, tikėkite, kad jis darbuojasi jūsų gerovei ir sėkmei. Jis duoda visa tai, ko jums dabar reikia. Jis visada su jumis ir kovoja jūsų pusėje.
Ugdykite pasitikėjimą, kartodami: „Dieve, žinau, kad tai, ką tu sakai, yra tiesa. Nematau pokyčių, bet drąsiai tikiu ir priimu tai, ką tu man duodi. Jau ilgai kovoju su šia kliūtimi, bet nepasiduosiu, neatsisakysiu savo svajonės. Tu neapleisi manęs. Tu man padėsi.“ Visą dieną kartokite šiuos žodžius. Kai atrodo, kad liga sunkėja: „Viešpatie, tu manęs neapleisi.“ Kai ekonominė situacija blogėja: „Viešpatie, tu manęs nepamesi.“
Kalbėkite ne apie problemų didybę, bet apie Dievo didybę. Reikiamu metu, reikiamoje vietoje įvyks tai, ką jis jums pažadėjo. Sunkiu metu prisiminkite, kad Dievas laiko jus savo rankoje. Jis niekada nepaliko jūsų praeityje. Jis niekada nepaliks jūsų ateityje. Tikėkite Dievo ištikimybe. Jis išlies savo malonių dar gausiau. Jis nustebins jus savo gerumu. Jūs įveiksite visas kliūtis. Jūs nugalėsite visus savo priešus. Pasieksite visus savo tikslus. Kursite patį geriausią gyvenimą, į kurį esate pašaukti.
Kentėjimo laikas
2023 05 14
Verčiau kentėti už gerus darbus, negu už piktus. /1 Pt 3, 17b/
Pakalbėkime šiandien apie kentėjimo laiką. Visi patiriame tokias situacijas, kai tenka kentėti arba vargti. Gal matote, kad jūsų brolis ar sesuo susilaukė vaikų, o jūs jau eilę metų negalite turėti kūdikio. Gal matote, kad kitų vaikai sveiki, o jūs auginate vaiką su negalia. Patiriate kentėjimą, kai netenkate mylimo žmogaus arba kovojate su sunkia liga. Gal gyvenimas staiga daro sudėtingą posūkį, kurio neplanavote. Tuomet jūs jaučiatės silpni ir bejėgiai. Bet tuo pat metu Dievas išlieka stiprus ir galingas. Jo galia slypi jumyse. Ji veikia jūsų kasdienybėje.
Jauna moteris Danielė pasakojo, kad augo nedarnioje šeimoje. Mama niekur nedirbo ir keliaudavo nuolat iš vienos vietos į kitą, ieškodama naujo gyvenimo draugo. Danielė lankydavo mokyklą kelis mėnesius ir turėdavo kraustytis į kitą vietą. Jos gyvendavo tokiose vietose, kuriose nebūdavo vandentiekio ir elektros. Tačiau Danielė buvo viena iš geriausių mokinių klasėje. Ji niekuo nesiskundė. Ji darė geriausiai visa tai, ką tuo metu galėjo. Gimnazijos metais ji dirbo valytoja. Keldavosi anksti ryte, išvalydavo kelias klases. Vakare pasilikdavo mokykloje ir dirbdavo toliau tam, kas užsidirbtų pragyvenimui. Ji susitaupė pakankamai pinigų vasaros stovyklai. Tačiau negalėjo išvykti, nes reikėjo mamos parašo. O mama jau buvo išvykusi į kitą miestą ieškoti naujo draugo. Danielė laukė motinos kelias savaites, bet nesulaukė.
Apie tai sužinojo kita mokyklos valytoja ir priėmė Danielę į savo namus. Pirmą kartą ji pasijuto vertinga, priimta, mylima. Gimnazijoje jos pasiekimų įvertinimai greitai gerėjo. Ji baigė ją su pagyrimu ir gavo daug apdovanojimų už socialinius projektus, kuriuos ji organizavo savo mokykloje, besirūpindama stokojančių šeimų ir globos namų vaikais. Draugai ją padrąsino siekti didesnių aukštumų. Ji stojo į didžiuosius universitetus. Labai apsidžiaugė, kai gavo laišką iš Harvardo universiteto su patvirtinimu, kad ji priimta studijuoti ten.
Šventasis Raštas sako, kad Dievo galia labiausiai pasireiškia mūsų silpnume. Jis dovanoja visa tai, kas iš mūsų buvo atimta. Gauname daug daugiau, negu mes netekome. Jei tėvas ir motina mus palieka, Dievas mus priima savo vaiku. Jis įvaikino tėvų paliktą Danielę. Daugelį metų ji nematė, kaip jos situacija gali pasikeisti. Gal dabar jūs nematote, kaip gali pasikeisti jūsų situacija. Dievas gali atverti tas duris, kurių niekas negalės uždaryti. Jis gali siųsti žmones, kurie parodys jums gerumą. Jis gali padaryti tai, kas jums dabar atrodo neįmanoma ir nepasiekiama.
Skyrybos, įmonės bankrotas, šeimos nario mirtis, sugriauta vaikystė negali sulaikyti jūsų nuo nuostabios ateities, kurią Dievas jums dovanoja. Gal kas nors savo apkalbomis sugadino jūsų karjerą. Gal jus atleido iš darbo po daugelio metų, per kuriuos parodėte ypatingą pasiaukojimą įmonei. Gal tėvai neskyrė jums pakankamai dėmesio tuomet, kai jums jų labai reikėjo. Bet tai tik jūsų gyvenimo sunkumai. Dievas yra daug didesnis už bet kokias kliūtis jūsų kelyje. Niekas negali nustebinti jo. Jis visuomet dovanoja sprendimus, idėjas, galimybes.
Vienas vaikas mėgo žaisti krepšinį. Būdamas dvylikos jis norėjo patekti į geriausią miesto vaikų komandą. Bet treneris vis atmesdavo jo prašymą: „Tu per mažas, kad galėtum žaisti krepšinį. Tu niekada negalėsi tapti geru žaidėju. Tu paprasčiausiai neturi reikiamų duomenų.“ Vėliau buvo formuojama antra miesto komanda iš mažiau talentingų žaidėjų. Atėjo ta diena, kai turėjo susitikti abi to miesto komandos. Varžybose nugalėjo mažiau talentinga komanda. Tas jaunuolis buvo rezultatyviausias varžybų žaidėjas. Kitais metais jau pats komandos treneris atėjo į jų namus paprašyti, kad šis talentingas vaikas žaistų jo pirmoje komandoje. Tą dieną treneris, o ne žaidėjas tapo prašytoju.
Gal ekspertai mus atstumia, nuvertina, neįžvelgia mumyse slypinčios galios. Dievas žino, kas slypi mumyse. Tai Dievo galia, kuri pasireiškia mūsų silpnume. Jo neriboja jokie mūsų duomenys, mūsų išvaizda, mūsų praeitis.
Šventasis Raštas pasakoja apie Jobą, kuris prarado savo šeimą, savo visą ūkį ir savo sveikatą. Jis galėjo pykti ir kaltinti Dievą: „Buvau teisingas žmogus. Kodėl man taip atsitiko?“ Jis nesiskundė. Jis nieko nekaltino. Jis neverkšleno. Jis žvelgė į dangų ir sakė: „Žinau, kad mano gelbėtojas gyvas.“ Jis žinojo, kad jo Dievas ir toliau valdo jo gyvenimą. Jis viską sutvarkys. Ir žinoma, Jobas gavo dvigubai daugiau, negu tai, ko neteko.
Gal kai kurie neturėjote tėvų, kurie ugdytų jūsų tikėjimą. Gal kiti patyrėte daug įžeidimų ir smurto šeimoje. Gal netekote mylimo žmogaus. Tikrai Dievas dabar darbuojasi. Paleiskite visa tai, ką bloga patyrėte. Paleiskite visas nesėkmes. Nepykite ant tų, kurie griovė jūsų gyvenimą. Palinkėkite jiems viso gero. Kreipkite žvilgsnį į Dievą, kuris yra geras ir dosnus. Priimkite gausią jo palaimą. Priimkite ramybę, kūrybingumą, džiaugsmą. Jei kas nors sugadino jūsų gyvenimą, jie jums padarė paslaugą, nes Dievo galia ir malonė ir galia ypatinga pasireiškia silpno ir vargstančio žmogaus gyvenime.
Dievas viską mato, jis viską registruoja. Jis tikrai veda jus per sunkumus ir kentėjimus į naujas pergales. Prisiminkite, kad Viešpats jau dabar jus stiprina ir dovanoja savo turtų gausą. Jei pasiliksite jam ištikimi, jei tikėsite jo gerumu, jei dalinsite gerumą, jūs tikrai patirsite dar daugiau teigiamų pokyčių visose srityse.
Didesni darbai
2023 05 07
Kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius, nes aš keliauju pas Tėvą. /Jn 14, 12/
Pakalbėkime apie didesnių darbų atlikimą. Mes esame sukurti ir pašaukti tam, kad atliktume ypatingus, prasmingus ir reikšmingus darbus. Mes turime galią kurti gražesnį pasaulį, šalį, šeimą, Bažnyčią. Mes galime daryti stiprią teigiamą įtaką kitiems. Esame sukurti didingam gyvenimui, prasmingiems tikslams, ypatingoms užduotims, dideliems darbams atlikti.
Vienas dokumentinis filmas pasakojo apie labai talentingo vagies gyvenimą. Jis labai sumaniai ir išmintingai planavo savo vagystes. Jis sukurdavo puikią strategiją. Virš 20 metų jis plėšdavo namus. Policijai nepavykdavo susekti jo. Jis nieko nesužeidė ir nenužudė, nes plėšdavo tik tuomet, kai namuose nieko nebūdavo. Labiausiai patyrę detektyvai ieško jo. Tačiau niekam nepavyko sugauti jo. Tik po dvidešimties metų jis buvo sugautas. Jis nebuvo panašus į vagį. Jis buvo apsirengęs mėlynu kostiumu. Jis atrodė, kaip turtingas ir sėkmingas verslininkas.
Policijos darbuotojai paklausė jo: „Tu turėjai tiek daug talentų, patirties ir sumanumo. Kodėl pasirinkai nusikaltėlio kelią?“ Jis atsakė: „Gyvenau taip, nes žinojau tik vieną kelią. Augau nedarnioje šeimoje. Dauguma mano giminių panašiai gyveno.“ Jis sakė, kad jis gyveno labai vargingai. Jis manė, kad negali nieko pakeisti. Jis buvo įsitikinęs, kad toks gyvenimas buvo jo likimas. Jis turėjo talentą, išradingumą, kūrybingumą. Jis galėjo sukurti savo verslą. Jis galėjo gauti aukštąjį išsilavinimą. Jis galėjo mokyti kitus verslo principų. Jis galėjo panaudoti savo talentus teisingiems ir prasmingiems tikslams. Tačiau jis leido, kad jo situacija nustatytų jam ribas. Jo ribotas mąstymas neleido jam siekti didelių ir kilnių tikslų.
Gal niekas jūsų šeimoje negavo aukštojo mokslo išsilavinimo. Gal jie nesukūrė nieko ypatingo, netapo įžymiais. Gal niekas jūsų šeimoje nepasistatė gražaus namo. Jie padarė tai, ką galėjo. Jūs galite pasiekti daugiau. Jūs turite daugiau galimybių, išminties, drąsos. Jūs galite pasiekti dar daugiau, sukurti dar didesnių dalykų.
Dažnai žmonės taip meldžiasi: „Dieve, padėk man išgyventi su šia priklausomybe. Padėk man išvengti didesnės skolos. Padėk man išlaikyti savo šeimą. Padėk man palaikyti šią vidutinišką situaciją.“ Taip kalbėdami jie netenka tų didelių dovanų, kurias jis yra jiems parengęs.
Dažniau kartokite: „Viešpatie, tu nori, kad aš turėčiau gyvenimo apsčiai. Tu tenkini visas mano reikmes. Tu duodi man visa tai, ko prašau. Tu sakai, kad aš darysiu didesnius darbus, negu tu darei. Tu atidarysi dangų ir išliesi daugiau palaimos, negu man reikia. Mano šeima augs ir klestės. Aš išsilaisvinsiu iš skolos ir laiminsiu kitus gausiais turtais. Būsiu sveikas ir stiprus. Sutiksiu reikiamą žmogų. Įkursiu įmonę, pastatysiu globos namus, atnaujinsiu bažnyčią.“ Kai taip mąstysite, jums atsivers netikėtos galimybės, sutiksite tinkamų žmonių, kursite didelius projektus, gausite tai, apie ką niekada nesvajojote.
Gegužės mėnesį kasdien kartojame: “Dievo Motina... melski už mus”. Ji yra kiekvienos motinos atvaizdas, pavyzdys ir palaima. Per ją Dievo Žodis tapo žmogumi. Per ją Dievo palaima pripildo mūsų gyvenimus, šeimas, parapiją ir pasaulį.
Motinos meilė suteikė mums gyvybę. Jos rankos augino ir mokė žengti pirmuosius žingsnius. Jos rankos parodė pasaulio platybę. Saugojo, meldėsi, budėjo prie lopšio. Jos šypsena drąsino, įkvėpė svajoti ir tikėti sėkme. Motinos žodžiai ir pavyzdys ugdė pačias svarbiausias mūsų dorybes. Tai pasiaukojimas, darbštumas, ištvermė, kantrybė, atsparumas, didžiadvasiškumas. Ji darė visa tai, kad vaikai augtų sveiki, gražūs, laimingi ir sėkmingi. Ji nešė savo vaiką į bažnyčia krikštui, vedė Pirmajai Komunijai, laimino jį santuokos dieną. Ji mokė blogį nugalėti gerumu.
Viena motina pasakojo apie savo sūnų. Sulaukus trylikos metų jam smegenyse atsirado pavojingas auglys. Gydytojai tada sakė, kad jam gyventi liko trys savaitės. Interviu vyko praėjus trims metams nuo tos diagnozės, ir berniukas dar gyveno. Kaip tai galėjo atsitikti, juk jis pagal visas naujausias medicinos mokslo išvadas neturėjo teisės gyventi? Išgydymą sūnui dovanojo motinos stipraus tikėjimo malda ir meilė. Ji meldėsi šiais Jėzaus žodžiais: „Tėve, tepraeina ši taurė. Tačiau tebus ne mano, bet Tavo valia“. Šiai motinai tinka Jėzaus žodžiai: „Moterie, stiprus yra tavo tikėjimas“. Ji neabejojo, kas yra gyvybės šaltis. Ji ėjo per kančią ir mirties akivaizdą prie Dievo, gyvybės davėjo, prie Kristaus prisikėlimo paslapties.
Gegužės pirmąjį sekmadienį mes dėkojame už motinas ir prisimename, ką esame gavę per jas. Dėkojame už gyvybės dovaną, rūpestį, ugdymą, dorybes, paramą, maldą, drąsinantį žodį, palaiminimą. Šiandien mąstome apie motinas, kurios vaikšto po žemę, skleisdamos savo rankų šilumą ir veido šviesą. Jos darbuojasi, kuria, moko, gydo, varsto rožančiaus karoliukus. Šiandien dėkojame už motinas, kurios jau įžengę į amžinybę, išėję į tikruosius namus. Dėkojame už prisiminimų palikimą ir už jų nemirštančią meilę. Prašome amžinojo atilsio ir šviesos toms, kurios amžinai išlieka mūsų širdyse. Kalbame „Tėve mūsų“ su motinomis, kurios gyvena, kuria, kenčia, džiaugiasi, dalina meilę šiame pasaulyje. Kartu su jomis kuriame patį geriausią gyvenimą, kuris mums dovanotas.
Kun. Rytis Gurkšnys