Kunigas Rytis

Atskleisk tai, kas geriausia

MOKYMAI

Budėti

2022 11 27

Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats /Mt 24, 42/.

Pakalbėkime šiandien apie tai, kaip turime budėti. Viešpats kasdien ateina pas mus. Jis nuolat siūlo mums gausias savo malones. Jas gauna tik tie, kurie nuolat laukia jo atėjimo, tikisi jo gerumo, jam atsiveria, jį šlovina, jam dėkoja ir tarnauja. Jis nuolat beldžiasi į žmogaus širdį. Jis nori pripildyti ją gyvenimo džiaugsmo, ramybės, išminties ir ištvermės, drąsos ir stiprybės. Jis ateina į kiekvieno žmogaus santykius, veiklą, finansus, sveikatą.

Vienoje šeimoje kilo konfliktas ir jų vienintelis sūnus paliko juos. Tėvai laukė ir tikėjo, kad jis netrukus sugrįš. Sūnus daug mėnesių nesirodė, neskambino, nerašė. Prabėgo metai, bet sūnus negrįžo. Tėvai galėjo su tuo susitaikyti, nebelaukti sūnaus. Tačiau jie nusprendė laukti. Ne tik laukė, bet ir tikėjo, kad jis tikrai vieną dieną sugrįš. Mažai buvo vilties, bet jie rengėsi jo sugrįžimui. Jie žinojo, kad Dievui nėra negalimų dalykų. Jie žinojo, kad jei žmogus žengia vieną žingsnį link Dievo, jis bėga link žmogaus. Kiekvieną dieną meldėsi, dėkodami Dievui už sūnų, prašydami jam reikalingų malonių, susitaikymo malonės. Jie nupirko Šv. Raštą, užrašė jo vardą, padėjo prie jo lovos. Jų sūnus niekada neidavo į bažnyčią ir neigdavo bet kokį tikėjimą Dievu. Kiekvieną vakarą dėkodavo Dievui už tai, kad vieną dieną sūnus sugrįš. Be to, jie virdavo vakarienę ir padengdavo stalą trims žmonėms. Jie ne tik laukė, jie tikėjo ir rengėsi jo atėjimui.

Vieną vakarą po 7 metų, jie išgirdo durų skambutį. Tėvai atidarė duris, pamatė sūnų ir sakė: „Sūnau, einame sėstis prie stalo, vakarienė jau paruošta.“ Jis ir šiandien kiekvieną sekmadienį ateina į bažnyčią. Jo rankoje tėvų dovanotas Šv. Raštas su jo vardu. Tai tas pats Šventasis Raštas, kuris jo laukė net septynerius metus ant stalelio. Tėvai tikėjo stebuklu ir ištvermingai rengėsi sūnaus atėjimui. Tikrai Dievas gėrisi tokiais žmogaus tikėjimo žodžiais ir veiksmais. Kai tikime ir veikiame, jis darbuojasi mūsų gyvenime.

Dievas savo Sūnaus atėjimu į Žemę ir jo pasilikimu pas mus per visas dienas jau žengė savo žingsnį. Kai priimame jį į savo gyvenimą, mes priimame jo dovanojamą sveikatą, ramybę, sėkmę, laimę, turtą ir visas kitas jo dovanas. Mes priimame gerovę, kai kasdien kartojame: „Viešpatie Jėzau Kristau, gailiuosi dėl savo nuodėmių. Priimu tave į savo širdį. Nuvalyk mane, gydyk, stiprink ir keisk. Tu esi mano Viešpats ir mano Gelbėtojas.“ Tai malda, kuri mums padeda pasirengti ir priimti jo prisilietimą. Kai taip meldžiamės, mes priimame tą, kuris kasdien duoda mums Šventosios Dvasios dovanų.

Kas nutinka, kai mes ne tik tikimės palaimos, bet ir rengiamės priimti Dievo gerumą? Tuomet mes keliame mūsų dvasią aukštyn. Mes tampame stipresni sunkiose gyvenimo situacijose. Mes įveikiame piktojo statomas kliūtis ir nepavargstame. Mes nugalime gyvenimo iššūkius, nes turime stiprybę, kuri mus kelia aukštyn virš visų problemų.

Tyrimai rodo, kad laimingiausi žmonės ne tie, kurie daug pasiekę ir turi daug turto, bet tie, kurie nuolat turi didelių svajonių ir kuria nerealistišką gyvenimo viziją. Kai siekiame didelių, prasmingų tikslų, mes tikime, kad mūsų dienos yra Dievo rankose. Nežinome, kada išsipildys svajonės. Žinome, kad jis duoda mums, ką turi geriausia, ko mums labiausiai reikia. Net ir tuomet, kai negauname to, ko prašome, jis darbuojasi ir duoda tai, ko mums labiausiai reikia.

Kartais gesiname savo svajones. Per anksti pasiduodame. Kartais per daug klausome neigiamų balsų. Jėzus moko mus šiandien ne tik laukti, bet ir veikti. Jis kviečia mus nuolat budėti. Jis moko mus kasdien tikėti jo neribota meilės galia. Jis drąsina mus tikėti, kad jis per akimirką gali padaryti tai, kas mums šiandien atrodo neįmanoma. Kai tikime, palaikome viltį, rengiamės svajonės išsipildymui ir darbuojamės ta kryptimi, tuomet ir piktoji dvasia negali mūsų sulaikyti. Mūsų tikėjimas padeda mums įveikti visas jos sukurtas kliūtis. Mūsų tikėjimas skatina mus žengti drąsius žingsnius. Jis padeda mums budėti ir priimti netikėtas jo malones. Kai mąstome, kalbame ir elgiamės su tikėjimu, mes laukiame budėdami. Toks tikėjimas ir budėjimas leidžia Dievui daryti stebuklus. Jis kasdien padeda mums kurti laimingą, sėkmingą, turtingą, sveiką, ilgą ir šventą gyvenimą, kuriam esame pašaukti į šį pasaulį.

Rojaus pažadas

2022 11 20

Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje /Lk 23, 43/.“

Pakalbėkime šiandien apie rojaus pažadą. Kartais jaučiamės pamiršti, nereikalingi, nesvarbūs. Kartais mums atrodo, kad mūsų tikslai ir darbai neturi prasmės. Kartais išgyvename sunkius gyvenimo laikotarpius. Nepatiriame jokių teigiamų pokyčių. Neturime jokių naujų galimybių. Bėga dienos, eina metai. Bet mūsų gyvenime niekas nesikeičia. Tuomet prarandame savo entuziazmą. Mes puolame į nusivylimą ir liūdesį. Einame per gyvenimą, kasdienybės rutinos nešami. Mąstome, kad jau niekas negali pasikeisti.

Prisiminkite, kad Dievas nuolat jums kartoja: „Aš tavęs niekad neužmiršiu. Įrėžiau tavo vardą savo rankos delne. /Iz 49,15-16/“ Geroji Naujiena patvirtina, kad jūs niekada nesate pamiršti. Jūsų vardai įrašyti jo delne. Gal jums atrodo, kad sunki liga arba priklausomybė, kuri jus vargina eilę metų, niekada nepraeis. Tačiau Dievas mato kiekvieną jūsų vienatvės naktį. Jis mato kiekvieną jūsų pralietą ašarą. Jis jau dabar darbuojasi ir keičia sudėtingą situaciją. Jis veda reikiamus žmones, tvarko įvairius įvykius ir kuria jums naujas galimybes. Jis ruošia jums stebuklą, kuriuo jis nori jus nustebinti ir pradžiuginti.

Penkerių metų amžiaus mergaitė Salvija kartu su mama praleido savaitgalį pas savo dėdę, kuris gyveno dideliame name ir neturėjo savo šeimos. Mama buvo labai laiminga, kad mergaitei patiko svečiuotis pas dėdę ir bendrauti su juo. Ji ilsėjosi tą dieną. Vakare visi trys rengėsi dalyvauti renginyje, kuris vyko to miestelio kultūros centre. Kai atvyko skirtingais automobiliais, pastebėjo, kad mergaitės nėra su jais. Mama paklausė: „Kur Salvija?“ Dėdė atsakė: „Nežinau, nes aš maniau, kad tu atveši ją.“ Jie labai išsigando, kad per nesusipratimą ji viena liko namuose. Jie skubėjo atgal namo, mąstydami, kad Salvijai galėjo kas nors bloga nutikti. Jie mąstė: „Tikriausiai ji dabar labai išsigandusi, blaškosi po užrakintus namus, ieško mūsų, verkia, šaukia mus, prašo pagalbos. Gal ji jau išėjo iš namų pas kaimynus. Gal ji išbėgo į gatvę ir ją partrenkė automobilis. Juk praėjo jau beveik valanda nuo to, kai ji liko viena namuose.“ Jie buvo labai išsigandę ir sunerimę. Taip mąstydami jie greitai sugrįžo namo, privažiavo prie namo ir skubiai įėjo į vidų.

Kai atidarė duris, jie pastebėjo Salviją tyliai žaidžiančią su lėlėmis. Ji buvo visiškai rami ir besišypsanti. Jos veide nebuvo jokio nerimo, baimės ar liūdesio. Jis paklausė ar ji nebijojo. Ji pasakė jiems: „Aš žinojau, kad prisiminsite mane. Aš nebijojau, nes mama jau buvo palikusi mane vieną namuose anksčiau.“
Šis vaikas moko mus visada tikėti, kad viskas bus gerai. Kai jaučiatės vieniši, nereikalingi, nevertingi, jūs niekada nesate vieni. Dievas visada su jumis, apie jus nuolat mąsto ir rūpinasi, kad jums nieko netrūktų. Jis visada prisimena jus. Šie žodžiai pakartoti dešimtis kartų Šventajame Rašte. Tai parodo, kad jūs esate jam labai svarbūs. Kai jis prisimena jus, jis laimina jus ir apipila savo malonėmis. Jis parodo jums savo gerumą. Jis nori nustebinti jus savo netikėtomis dovanomis dar labiau negu anksčiau.

Gal jau atsisakėte savo svajonės. Gal mąstote, kad niekada neturėsite vaiko, kad niekada nebaigsite universiteto, kad niekada nebūsite sėkmingas darbe, kad niekada nesumokėsite skolų, kad niekada nesukursite laimingos šeimos. Gal jūs nurašėte save. Prisiminkite, kad Dievas dar nenurašė jūsų. Jis visada prisimena jūsų svajones, pažadus, troškimus, kuriuos jis jums davė.

Gal šiandien auginate vaikus, atsisakote daugelio savo asmeninių tikslų, nes norite, kad visos jų svajonės išsipildytų. Prisiminkite, kad Dievas nepamiršo jūsų asmeninių svajonių, kurias atidėjote ateičiai. Jis mato jūsų pasiaukojimą dėl vaikų. Jis sako jums: „Kai tu rūpiniesi savo vaikų svajonėmis, aš pasirūpinsiu visais tavo troškimais.“ Žmonės gali pamiršti jus. Tačiau Dievas niekada nepamirš jūsų. Žmonės gali jus įžeisti, atstumti, išduoti. Bet Dievas visada yra ištikimas jūsų draugas. Jis niekada nepamirš jūsų. Jis pažadėjo tai ir jis visada ištikimai laikosi savo pažadų.

Jis pripildo jus antgamtine galia. Jis duoda tai, niekas negali atimti. Jis dovanoja jums savo artumą ir apgaubia savo malonės skraiste. Jis dabar žvelgia į jus, gėrisi jumis, džiaugiasi kartu su jumis, kovoja jūsų kovas. Jis parodys savo gerumą, jis suteiks jums tai, ko niekada neįsivaizdavote. Jis parodys jums tokias galimybes ir sprendimus, kurie jums atrodo neįmanomi. Jis išgydys jūsų kūną ir sustiprins jūsų šeimos ryšius. Jis padės jums įveikti visas kliūtis ir kurti laimingą gyvenimą, kuriam esate pašaukti. Niekas negali sutrukdyti jums priimti tų nuostabių dalykų, kuriuos jis jums yra paruošęs.

Ištvermės galia

2022 11 13

Vis dėlto nė vienas plaukas nuo jūsų galvos nenukris. Savo ištverme jūs išsaugosite savo gyvybę /Lk 21, 19/

Pamąstykime šiandien apie ištvermės galią. Visi tam tikru metu patiria sunkumus, ligas, trūkumus, skolas, netektis, įžeidimus. Tuomet daugelis nerimauja dėl savo ateities. Jie bijo, kad jų gyvenimas bus labai sunkus, vargingas, skurdus ir nelaimingas. Jie mąsto: „Kas bus, jei mane atleis iš darbo? Kaip gyvensiu, jei mano sutuoktinis nepasveiks iš ligos? Kaip surasiu laiko ir jėgų savo tėvų slaugai, kai nespėju pasirūpinti savo šeima?“ Prisiminkite, kad jūs jau turite tai, ko jums reikės kiekvienu sunkiu metu. Jums nebereikia nerimauti ir bijoti to, kas bloga gali nutikti ateityje. Jūs jau turite išminties, sugebėjimų, jėgų, energijos pakilti po netekties, nesėkmės. Jūs turite visa tai, ko jums reikia sprendžiant problemas ir įveikiant kliūtis, kurios jums atrodo neįveikiamos. Jūs savyje turite stiprybės, kurios reikia siekiant tikslų.

Vieno futbolininko žmona patyrė labai sunkų gyvenimą, kai jos vyras būdamas jaunas susirgo diabetu ir neteko abiejų kojų. Ji mylėjo savo vyrą ir rūpinosi juo, stengdamasi palengvinti jam gyvenimą. Prieš išeidama į darbą, kiekvieną dieną ji jį nuprausdavo, aprengdavo ir paruošdavo jį naujai dienai. Jis pasakojo: „Mano žmona rūpinasi manimi, kaip savo karaliumi.“ Žinoma, ji galėjo liūdėti ir mąstyti apie tai, koks sunkus gyvenimas. Tačiau ji džiaugėsi gyvenimu, nes žinojo, kad ji turi savyje pakankamai stiprybės nugalėti gyvenimo sunkumus ir džiaugtis gyvenimu. Ji nemąstė, kad jos laukia sunki ateitis. Ji kasdien darė tai, ką galėjo atlikti geriausia tą dieną.

Po kelių metų jos vyras iškeliavo namo pas Viešpatį. Netekusi vyro ji toliau dėkojo Dievui už tai, kad jis davė jai stiprybės, kantrybės ir ištvermės nugalėti visus gyvenimo sunkumus ir atrasti gyvenimo džiaugsmą bei ramybę. Ji dėkojo jam už tai, kad jis padėjo jai pakilti po šios netekties. Toks požiūris ir tikėjimas padėjo jai kurti naują šeimą ir siekti naujų didelių bei kilnių tikslų.

Gal dabar sunku jums jūsų gyvenime. Prisiminkite, kad tai negali tęstis amžinai. Jei patiriate sunkumų, žinokite, kad jau turite pakankamai stiprybės, išminties, drąsos, džiaugsmo, kurio jums reikia tam, kad gyventumėte, kaip nugalėtojai. Kai kurie jau daug metų vargstate ir kovojate. Tikėkite, kad visos problemos anksčiau ar vėliau išsisprendžia. Toks tikėjimas padeda jums atskleisti neribotą galią. Kasdien kartokite su apaštalu Pauliumi: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina /Fil 4, 13/. Viešpatie, tu man davei savo malones, kad nugalėčiau visus šio laiko sunkumus. Priimu visa tai, ką man dovanoji. Tu padedi man ne tik pereiti per kliūtis, bet ir darai mane stipresniu, išmintingesniu ir ištvermingesniu. Tavo galia veikia manyje.“

Jaunas vyras sirgo vėžiu ir daug dienų turėdavo praleisti ligoninėje, kurioje jam buvo atliekami tyrimai, įvairios gydymo procedūros. Tačiau jis nesėdėdavo ligoninės palatoje nuobodžiaudamas ir liūdėdamas. Jis lankydavo ligonius kitose palatose ir kalbėdavosi su jais, juos drąsindamas, juos išklausydamas, už juos melsdamasis. Daugelis laukė susitikimo ir pokalbio su juo, nes jis pagerindavo jų nuotaiką, pakylėdavo jų dvasią, stiprino jų tikėjimą ir viltį. Ši sielovados veikla jį patį padrąsindavo ir sustiprindavo jo paties tikėjimą. Ligoninės kapelionas dėkodavo jam už jo tarnystę. Kai jis tarnavo ir meldė išgydymo kitiems, Dievas tarnavo jam ir gydė jo ligą. Šiandien jis sveikas vyras toliau pasakoja kitiems apie tai, ką Dievas padarė jam jo gyvenime.

Šventasis Raštas sako: „Gana tau mano malonės, nes mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume /2 Kor 12, 9/.“ Tai reiškia, kad visada turite daugiau jo stiprybės, galios ir išminties negu jums reikia nugalėti visus sunkumus. Maldoje kartokite: „Tėve, dėkoju tau, kad tavo malonė yra daug didesnė už mano šios dienos problemas. Jei mane kas nors įžeis, turėsiu pakankamai tavo gerumo jiems atleisti. Jei šeimoje kils įtampa, jei su vaikais bus sunku, žinau, kad tu mane stiprinsi šiandien. Žinau, kad su tavo pagalba šiandien gyvensiu kaip nugalėtojas. Tėve, priimu tavo malonę. Priimu tavo stiprybę. Priimu tavo išmintį. Tikiu, kad manęs laukia tavo nuostabios dovanos šiandien.“

Gal šiandien klausiate: „Kaip išsipildys mano svajonė? Kaip pakelti šią netektį? Kaip atleisti įžeidimą? Kaip išsispręs problema? Kaip sumokėsiu savo skolą?“ Jėzus jau mus atpirko prieš du tūkstančius metų. Dabar galime tikėti, kad Dangiškasis Tėvas teikia mums tų malonių, kurių mums reikia šiandien. Jis teikia stiprybę, išmintį, ramybę, atleidimą, išgydymą, galimybes, darbus, žmones, turtus.

Jūs jau dabar turite savyje stiprybės atleisti kitiems didžiausias išdavystes ir skriaudas. Jūs turite pakankamai džiaugsmo, tikėjimo ir ramybės. Esate palaiminti, stiprūs, talentingi, laisvi. Kai einate per sunkumus, ligas, kliūtis, nesėkmes, netektis, jūs galite kilti kaip ereliai. Jūs esate apdovanoti gausia malone, kuri padeda jums kurti patį geriausią gyvenimą, kuriam esate pašaukti.

Kun. Rytis Gurkšnys