MOKYMAI
Aukojimo galia
2021 10 10
Eik parduok visa, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje /Mk 10, 21b/.
Pakalbėkime apie aukojimo galią. Visi turime įvairių turtų. Turime sveikatą, energiją, entuziazmą, džiaugsmą, ramybę, šeimą, draugus, išsilavinimą, patirtį, žinias, įgūdžius, talentus, darbą, pajamas ir daug kitų dvasinių ir materialinių turtų. Turime tai, ką galime duoti kitiems. Turime tai, ko kitiems labai reikia. Galime duoti tai, ko niekas kitas negali jiems duoti, nes niekas kitas neturi mūsų talentų, patirties, išminties, idėjų, džiaugsmo. Kiekvieną akimirką kiekviename žingsnyje kiekvienam žmogui mes darome tam tikrą įtaką. Kai mąstome, kalbame, darbuojamės, kuriame, mes keičiame kitų gyvenimo sąlygas, savijautą, sveikatą, charakterį, patirtį, santykius, darbo rezultatus.
1932 metais vieniša motina pagimdė berniuką vardu Deividas. Po šešių savaičių jį įsivaikino jauna pora. Po kelerių metų jis neteko ir savo naujosios motinos. Penkiametis vaikas su savo tėvu keliavo po šalį, nes tėvas nuolat turėjo ieškotis darbo. Per dešimt vargingų metų jis stebėjo laimingas šeimas, pietaujančias restoranuose. Jis pradėjo domėtis restoranais, jų veiklos detalėmis. Sulaukęs penkiolikos metų Deividas gavo darbą vietiniame restorane. Jo savininkas jį priėmė ir mokė jį restorano darbo ypatumų. Jis mokė berniuką ir dalinosi savo patirtimi restoranų versle. Kai jis grįžo po tarnybos armijoje, tas pats savininkas jį vėl priėmė į darbą ir toliau jį mokė vadovo darbo. Jis jam patikėjo valdyti keturis savo restoranus tame mieste. Jam puikiai sekėsi vadovauti ir pasiekti aukštų rezultatų.
Netrukus Deividas Thomas nusprendė atidaryti savo pirmąjį restoraną, kurį pavadino Wendy‘s vardu. Labai greitai jis sukūrė didžiulį restoranų tinklą, kurį šiandien sudaro virš 6000 restoranų. Jis padovanojo milijonus labdaros įstaigoms. Jis skyrė daug pinigų įvaikinimo įstaigų veiklai paremti. Jis remia vaikų mokymo ir jaunimo profesinio rengimo įstaigas. Jis dalinasi tuo gerumu, kurį jam davė jį globoję tėvai. Jis dalinasi šiandien gausiais turtais, nes vienas verslininkas skyrė laiko ir jėgų jo mokymui, jo ugdymui. Jis ir kiti paliko neištrinamą žymę Deivido gyvenime, kuris dabar neša gausių dvasinių ir materialinių vaisių. Jie parėmė vieną žmogų, kuris dabar remia daugelio vaikų ir jaunuolių svajones.
Kokie žmonės jūsų gyvenime laukia jūsų padrąsinimo, paramos, palaikymo ir globos? Žinoma, svarbu remti kitus pinigais. Bet daug didesnis turtas yra laikas, energija, patirtis, dėmesys. Šie turtai padeda jiems kurti savo nuostabų gyvenimą. Kuo daugiau duodate kitiems, tuo geresnį ir turtingesnį gyvenimą kuriate sau, savo šeimai, savo organizacijai.
Viena mergaitė augo nedarnioje šeimoje. Ją augino motiną, kuri turėjo labai daug darbų. Mažai dėmesio skyrė dukrai. Jos tėvas negyveno kartu su šeima, nesirūpindavo ja, bet tik retkarčiais trumpam užsukdavo pas ją. Jis gyveno kitame mieste. Kai jai buvo 17 metų, ji turėjo prižiūrėti savo jaunesnįjį brolį. Mama irgi dažnai nenakvodavo namie. Apie šią neturtingą mergaitę sužinojęs vyras priėmė ją dirbti vakarais savo parduotuvėje. Jis ne tik davė jai darbą ir atlyginimą, bet ir rūpinosi ja kaip tėvas, nors turėjo ir savo šeimą. Jis pasirūpindavo, kad ji gerai mokytųsi mokykloje, kad jos automobilis būtų tvarkingas, kad ji atsakingai elgtųsi su turimais pinigais. Jis skyrė labai daug laiko ir jėgų ją globodamas.
Po kelių metų ji gyveno savarankiškai. Artėjo jos vestuvių diena, bet jos tėvas jau keletą metų jos nebelankė. Ji pasirinko, kad jos globėjas vestų ją prie altoriaus santuokos dieną. Tai buvo žmogus, kuris skyrė laiko jos globai, mokymui, ugdymui. Ta moteris šiandien labai dosniai remia ir tarnauja vienoje didelėje bažnyčioje. Prieš daugelį metų jis dalino savo turtą vargstančiai mergaitei. Šiandien ji laiminga mama ir sėkminga verslininkė dalina savo turtą vargstantiems miesto žmonėms.
Kai kurie žmonės nesidalija tuo, ką turi geriausia. Jie sėkmingi, sveiki, turtingi, bet rūpinasi vien tik savo ir savo šeimos narių gerove. Jie pamiršta, kad jie labai daug gavo iš kitų. Jėzus kviečia jus dalintis turtais su stokojančiaisiais, rūpintis vargstančiaisiais, stiprinti sergančiuosius, drąsinti nusivylusius žmones. Jūsų fizinis kūnas vieną dieną mirs. Bet tai, ką duosite kitiems, toliau gyvens juose. Jūs galite padaryti įtaką daugeliui kartų ateityje. Skirkite laiko, ieškokite galimybių, duokite tai, ką turite geriausia savyje kitiems.
Turite labai daug žinių, patirties, įgūdžių, išminties, ryšių, kuriais galite dalintis su tais, kuriems to labai reikia. Kasdien sutinkate tų, kuriems galite padaryti didelę įtaką. Jūs galite padaryti įtaką kitai kartai, kuri gyvens po jūsų. Kokius žmones jūs ugdote? Kam dalinate savo gerumo, tikėjimo, meilės turtus? Kokius jaunus žmones, studentus, specialistus jūs globojate? Kas yra tie žmonės kuriems reikia to, ką jūs turite? Kas yra tie vargstantieji, kuriems jūs ir tik jūs galite dalinti savo dvasinius ir materialinius turtus?
Sėkite gerumą vargstančiųjų ir stokojančiųjų gyvenime. Skirkite laiko dalintis savo laiku, energija ir talentais. Prisiminkite, kad esate svečiai šiame pasaulyje, kuris jus svetingai priėmė ir davė visa tai, ko jums reikėjo. Jūs jau sutikote daug žmonių, kurie jus augino, globojo, mokė, maitino, auklėjo, ugdė, drąsino, stiprino ir davė visa tai, ko jums labai reikėjo. Jūsų tėvai, mokytojai, vadovai davė jums tai, ką jūs dabar turite, kas esate, ką darote. Dalinkite viską tiems, kuriuos gyvenimas siunčia į jūsų kelią. Drąsinkite ir stiprinkite juos. Tuomet ir jūs patys pasieksite daugiau tikslų, nugalėsite daugiau kliūčių, patirsite daugiau gerumo iš kitų. Jūs gausite dar didesnių turtų ateityje. Jūs kursite patį nuostabiausią gyvenimą, kuriam esate pašaukti.
Santuokos vienybė
2021 10 03
Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria! /Mk 10, 9/
Pakalbėkime šiandien apie santuokos vienybę. Kai kurie sutuoktiniai nuolat nesutaria, ginčijasi, kovoja tarpusavyje. Savo kalboje ar elgsenoje stengiasi parodyti savo nepasitenkinimą ir priešiškumą kitam. Jie kuria planus, kad įrodytų savo teisumą. Kasdien jie apie tai mąsto. Tokia kova didina stresą, įtampą, pyktį. Ji kuria ligas, nesėkmes, netektis. Ji atima jų ramybę, džiaugsmą, stiprybę, sveikatą, sėkmę. Ji trukdo kurti laimingą šeimos gyvenimą, kuris jiems dovanotas.
Kai sutuoktiniai kovoja tarpusavyje, jie iššvaisto savo energiją. Kai iššvaisto savo jėgas ginčydamiesi, keršydami, teisindamiesi, taisydami kitus. Jie netenka gyvenimo energijos tiems darbams, kuriems jie pašaukti į šį pasaulį. Tada sumažėja jų entuziazmas, nusilpsta sveikata. Jie netenka laiko ir jėgų kurti ir darbuotis siekiant savo tikrųjų siekių, esminių tikslų, svarbiausių svajonių gyvenime. Jie nebegali atlikti tų darbų, kurie veda juos į vertingus, svarbius ir prasmingus laimėjimus.
Vienas vyras pasakojo, kad jį nuolat nervindavo tos situacijos, kai žmona išeidama į darbą vakarais palikdavo neišjungtus šviestuvus. Jis grįždavo namo ir rasdavo tuščius namus su daugybe degančių lempų. Jis gražiai prašydavo, kad ji visada išjungtų lempas ir taupytų elektros energiją. Žinoma, ji to nedarė tam, kad jį sunervintų. Toks buvo jos charakteris, įprotis, silpnybė. Kelis mėnesius jis bandė pataisyti šį jos elgesį. Dažnai jis grįždavo namo įsitempęs, nusiteikęs šiai akimirkai. Jis mokydavo ją, jai aiškindavo labai kantriai ir pagarbiai. Jis meldėsi: „Viešpatie, tu sunaikinai Egiptiečių kariuomenę. Sunaikink ir šį mano žmonos įprotį.“ Tokios jo pastangos nedavė gerų rezultatų.
Tik po metų jam pačiam pavyko suprasti, kad buvo neverta kovoti su šia žmonos savybe. Jis suprato, kad dvidešimt eurų didesnė elektros sąskaita yra smulkmena palyginus su ta ramybe ir santaika šeimoje, kurios negalima nusipirkti už jokius pinigus. Daugelis sutuoktinių sutiktų sumokėti daug daugiau negu 20 eurų už tai, kad turėtų daugiau ramybės, pagarbos ir sutarimo savo namuose. Jis pradėjo melstis: „Dieve, dėkoju, kad taip nuostabiai ją sukūrei. Padėk man įžvelgti tai, kas gera joje. Suteik man kantrybės ir ištvermės priimti ją tokią, kokia ji yra.“ Jau po kelių mėnesių jis pastebėjo, kad žmona visada išjungia šviestuvus vakare. Be to, šiandien ji ir jį patį moko taupyti.
Galite įtikinti žmoną, kad esate teisus. Bet kokia viso to kaina? Gal ir laimėjote kovą, bet dabar miegate garaže. Gal įrodėte savo teisumą, bet sutuoktinis su jumis jau nebesikalba. Argi verta kovoti kiekvieną kovą? Ar neverta kuo dažniau pasitraukti ir leisti kitam laimėti? Ar neverta nuolankiai paleisti kerštingas mintis tam, kad būtų palaikoma ramybė? Ar visada turime išeiti iš kovos su laimėjimu? Dažnai pralaimėjimas ir nuolankus prisipažinimas neteisiu neša ramybę, kurios mums taip reikia namuose, darbe, bendruomenėse ir organizacijose.
Pastebėjau, kad visada daug lengviau pradėti bet kokią kovą ir ginčus, negu juos užbaigti, kai jie jau pradėti. Kartais labai sunku juos užbaigti. Jaučiame, kad turime baigti, kad jau taip reikia ramybės, bet negalime ar nežinome, kaip tai padaryti. Visada daug geriau jų nepradėti. Šventasis Raštas sako: „Garbinga žmogui vengti ginčų, o kiekvienas kvailys leidžiasi į kivirčus /Pat 20, 3/.“ Turime mokytis vengti nereikšmingų ir nebūtinų ginčų ir kivirčų tam, kad būtų daugiau ramybės, džiaugsmo ir laimės mūsų gyvenime.
Tyrimai rodo, kad skyrybos vyksta todėl, kad sutuoktinis nebepastebi 80% jo gerųjų savybių, visą savo dėmesį skirdamas 20% silpnybių. Tą 20% dalį jis atranda kitame žmoguje už santuokos ribų. Jis palieka savo sutuoktinę dėl tos 20% dalies, kurios jam trūksta. Antroji santuoka paprastai būna dar trapesnė, nes netrukus tame 20% savybių jis atranda 20% naujų trūkumų ir į juos susikoncentruoja.
Tyrimai rodo, kad 85 procentus žmogaus laimės ir sėkmės nulemia jo geri santykiai. 85 procentus jo nelaimių ir nesėkmių gyvenime sukuria jo blogi santykiai. Santuokos vienybę puoselėjantys sutuoktiniai daug kartų stipresni fiziškai ir dvasiškai. Vaikai taip pat mato jų elgseną. Jie mokosi iš jų ir elgsis su savo sutuoktiniu panašiai kaip ir jų tėvai. Jų pasąmonėję išliks galingos jėgos, kurios kartos iš tėvų išmoktas elgsenos normas.
Todėl labai svarbu nepradėti peštis dėl smulkmenų santuokoje. Visada prisiminkite, kodėl jūs įsimylėjote tą žmogų. Kreipkite savo dėmesį į jo ar jos gerąsias savybes, dorybes, stipriąsias puses, talentus, sugebėjimus. Pastebėkite kuo daugiau to, kas jums patinka kitame, ką vertinate, už ką norėtumėte padėkoti. Kuo dažniau prisiminkite, kad nei vienas žmogus neduos 100% to, ko jums reikia. Nei vienas žmogus nėra tobulas. Kitas žmogus neprivalo duoti jums visa tai, ko jums reikia. Žinokite, kad žolė už kaimyno tvoros visada atrodo gražesnė, negu jūsų kieme. Tačiau ir jo žolę reikia nuolat prižiūrėti ir auginti.
Kai taip gyvensite, netrukus pamatysite kaip tokia jūsų mąstysena ir elgsena veda jus pas geranoriškus, tarnaujančius žmones, į naujus laimėjimus, netikėtą paaukštinimą, į naujas galimybes, prasmingus projektus. Tuomet patirsite daugiau pergalių, nugalėsime savo priešus ir kliūtis. Tada greičiau ir lengviau pasieksite savo tikslus, pritrauksite jums reikiamų žmonių ir kiekvienas jūsų troškimas taps tikrove. Jūs patirsite daugiau ramybės, džiaugsmo, stiprybės, sveikatos. Jūs sutiksite daugiau reikiamų žmonių, gausite netikėtų pajamų, profesinės sėkmės ir kitų dvasinių bei materialinių turtų, kurie jūsų laukia ateityje.
Teisingas požiūris
2021 09 26
Kas ne prieš mus, tas už mus! /Mk 9, 40/
Pakalbėkime apie teisingą požiūrį į kitus. Visi sutinkame žmonių, kurie tarnauja kitiems, nebūdami mūsų Bažnyčios nariais. Jie tarnauja, moko, gydo ir kuria gražesnį pasaulį. Jie siekia, kad visi būtų laimingesni. Jie siekia panašių tikslų, kaip ir mes. Jie nevadina savęs krikščionimis, bet vadovaujasi panašiomis vertybėmis, kaip ir mes. Jie nepriklauso mūsų bendruomenei. Tuomet mes jaučiame pagundą su jais kovoti, juos kritikuoti, mokyti, taisyti ir keisti. Mes skubame pavadinti juos sektantais, eretikai ir ezoterikais. Skubame atstumti juos nuo savęs.
Tačiau Jėzus šiandien sako, kad kiekvienas žmogus veikia teisingai, jei jis kuria didelius dalykus, pasinaudodamas meilės galia. Jis gyvena teisingai, tarnauja kitiems ir nekovoja prieš Kristų. Jėzus moko mus keisti savo požiūrį į tokius žmones. Jis moko mus gerbti, priimti, mylėti juos. Jis moko mus priimti juos kaip mūsų bendradarbius. Jis moko ne atskirti juos nuo mūsų bendruomenės, bet įtraukti kuo daugiau jų į ją.
Dažnai mes nenorime bendrauti su kitos bažnyčios, kitos religijos, kitos tautos, kitos šalies arba kalbos žmonėmis. Mes skubame kritikuoti tuos, kurie atlieka jogos pratimus, rytų religijų maldas, kuria savo draugų bažnyčios bendruomenę. Bet Dievas myli visus. Jis nežiūri religijos, įsitikinimų, išsilavinimo skirtumų. Jis visus sukūrė mus pagal savo atvaizdą. Jei mes vengiame tam tikrų žmonių, mes niekiname ne žmones, bet jų Kūrėją. Mes pažeidžiame jo pagrindinį įsakymą, kuris daro stiprią įtaką mūsų gyvenimo laimei, sėkmei ir gerovei. Negalime tikėtis gausios Dievo palaimos, jei mes negerbiame jo vaikų, jo kūrybos įvairovės.
Vienas mano draugas turėjo labai neigiamą nuomonę apie žmones, kurie išpažįsta islamą. Jis nekritikavo jų tikėjimo dalykų. Tačiau jis sakė, kad visi musulmonai yra nesąžiningi žmonės: „Jais negalima pasitikėti, nes jie visi siekia apgauti mus.“ Paklausiau: „Ar tu tai patyrei savo gyvenime?“ Jis atsakė: „Ne. Aš pats nepatyriau to. Bet mano tėvas patyrė tai. Prieš daugelį metų viena kartą verslo reikaluose jį apgavo vienas musulmonas. Todėl negaliu nei vienu iš jų pasitikėti.“ Paklausiau: „Ar tu manai, kad visi musulmonai tokie nesąžiningi? Ar manai, kad tarp krikščionių nėra nesąžiningų žmonių? Ar krikščionys niekada nieko neapgavo?“
Vienintelė neigiama jo tėvo patirtis su vienu žmogumi nurašo labai didelę dalį pasaulio žmonių. Mes labai lengvai leidžiame, kad viena neigiama kitų patirtis ir jų nuomonė formuotų mūsų nuomonę apie kiekvieną žmogų, kurį mes sutinkame. Daugelis iš mūsų turime panašių įsitikinimų, kuriuos mums perdavė tėvai, draugai, mokytojai, žiniasklaida. Mes nemėgstame tam tikro žmogaus, nes kažkas kažką apie jį pasakė.
Jėzus kviečia mus kurti bažnyčią, kuri būtų atvira visiems, svetingai priimtų visus žmones. Jis moko mus sukurti tokią vietą, kurioje būtų ne tik skelbiama Geroji Naujiena, bet ir gyvenama pagal ją. Jis nori, kad mes tikrai gyventume kaip jo broliai ir seserys. Esame pašaukti kurti bendruomenę, kurioje žmonės patirtų neribotą Meilės galią. Esame pasaulyje tam, kad griautume piktosios dvasios sukurtas sienas, kurios skiria žmones. Kai taip darysime, priimsime dar daugiau palaimos, ramybės, džiaugsmo, sveikatos, sėkmės.
Vienos televizijos laidos metu buvo rodomi du 4-5 metų vaikai vienoje šalyje, kurioje vyko kariniai konfliktai tarp dviejų tautinių grupių. Žurnalistas stebėjo tuos du berniukus, kai jie mėtė akmenis į žmones praeinančius akmenuotu keliu. Po to priėjęs prie jų paklausė: „Vaikai, kodėl jūs tokie pikti? Kodėl jūs mėtote akmenis į tuos žmones?“ Vienas vaikas atsakė: „Šie žmonės yra blogi. Jie mus skriaudžia.“ Žurnalistas dar paklausė jo: „Iš kur tu žinai, kad jie blogi? Ar tu kalbėjai su vienu iš jų? Ar tau jis ką nors bloga padarė?“ Vaikas atsakė: „Ne.“ Žurnalistas vėl paklausė: „Iš kur tu žinai, kad jie blogi?“ Vaikas pamąstė ir atsakė: „Mano mama ir tėvelis sakė, kad jie blogi.“ To penkerių metų vaiko širdyje įskiepyta toks didelis kerštas ir neapykanta. Jis auga, neapkęsdamas žmonių, kurių jis niekada nesutiko. Jis vengia tų, su kuriais nekalbėjo, kurių nepažįsta.
Dievas šiandien siunčia mums žmones, kurie kitaip mąsto, kitaip elgiasi, kitaip tiki, kitaip gyvena, kitaip meldžiasi. Sutinkame tuos, kurie kuria savo bažnyčią, kurie naudoja rytų religijų maldos formas. Jis nori, kad eitume už nematomų sienų, už tradicijos, už saugios zonos. Jis sako: „Atsiverk naujiems žmonėms. Susipažink su tais, kurie kitaip mąsto ir tiki. Atsikratyk neigiamų nusistatymų, kuriuos tau davė kiti. Žvelk į juos taip, kaip aš. Žvelk ne į išorinius skirtumus, bet į jų širdį. Atrask kuo daugiau panašumų.“
Išeikime už savo ribų. Susipažinkime su kitaip mąstančiais. Gerbkime, mylėkime ir priimkime juos. Jei taip gyvensime, mes patirsime dar daugiau palaimos. Mes kilsime aukštyn. Patirsime daugiau ramybės. Sustiprės sveikata, padidės pajamos. Mes įveiksime visas kliūtis ir priimsime gausius jo palaimos turtus, kuriuos Amžinasis Tėvas mums dovanoja.
Kun. Rytis Gurkšnys