MOKYMAI
Mūsų garbė ir didybė
2025 06 15
Tu padarei jį tik truputį žemesnį už save ir apvainikavai jį garbe ir didybe. /Ps 8, 6/
Pamąstykime apie mūsų garbę ir didybę. Kartais ryte neturime geros nuotaikos. Liūdnos mintys sukasi galvoje: „Nenoriu eiti į darbą. Vėl bus sunki diena. Manęs laukia tos pačios problemos, tie patys nemieli žmonės. Nebeturiu kantrybės kovoti su savo vaikais.“ Taip mąstydami, pasirenkame kurti blogą dieną. Tie, kurie pasirenka kurti gerą dieną, ryte kartoja: „Tai bus nuostabi diena. Kažkas gero laukia manęs šiandien. Esu palaimintas, nuostabiai sukurtas. Esu apvainikuotas Dievo garbe ir didybe. Tikiuosi naujų galimybių, netikėtų sprendimų, gražių įvykių, puikių žmonių.“ Taip kalbėdami jie rengia kelią didesniems laimėjimams, naujoms gėrybėms, reikalingiems pokyčiams.
Dievas girdi mūsų maldą ir tą pačią akimirką sako angelams: „Girdite, ką jis sako. Jis tiki mano gerumu. Jis tiki mano žodžiu. Jis žino, kad turi mano galią ir garbę. Jis tiki mano gydančia galia, kai gydytojai negali jam padėti. Jis tiki svajonės išsipildymu, neturėdamas pakankamai išteklių. Jis turi stiprų tikėjimą mano meilės galia. Eikite ir sutvarkykite viską taip, kad jo svajonė išsipildytų. Eikite ir sudėliokite visas išorines sąlygas jo gerovei. Veskite jam reikiamus žmones. Atverkite jam reikiamas duris.“ Tokia mūsų malda leidžia Dievui apsireikšti netikėtais būdais.
Vienas vyras, sulaukęs 92 metų amžiaus buvo visiškai aklas. Kai mirė jo žmona, jis nusprendė persikelti į globos namus. Tų namų darbuotoja vedė jį į jo kambarį. Kai jie ėjo koridoriumi, ji pasakojo jam apie tai, kas tame kambaryje įrengta. Ji pasakojo apie baldus, sienų ir grindų spalvą, langus ir kitas kambario detales. Tas vyras pertraukė jos pasakojimą ir su džiaugsmu pasakė: „Man patinka tas kambarys. Man patinka visa tai, kas tame kambaryje.“ Ji šiek tiek sutriko ir pasakė: „Bet mes dar neatėjome iki jūsų kambario. Mes dar nesame jūsų kambaryje. Kaip jūs galite jau dabar džiaugtis savo kambariu?“ Vyras atsakė: „Man svarbu ne tai, koks kambarys tikrovėje, bet tai, koks jis mano mintyse. Mano džiaugsmas kambariu yra mano pasirinkimas. Mano džiaugsmas nepriklauso nuo to, kaip išdėstyti baldai. Mano džiaugsmas priklauso nuo to, kaip išdėstytos mano mintys.“
Mokykimės iš šio vyro pasirinkti teisingą požiūrį. Mokykimės iš jo, kaip kurti laimingą gyvenimą. Tikėkimės ypatingų laimėjimų, didelių malonių. Kai negalime pakeisti situacijos ir aplinkybių, keiskime savo mąstymą ir požiūrį. Negalime pakeisti ekonominių sąlygų. Bet galime pakeisti požiūrį į ją ir tikėti: „Ne ekonomika, bet Dievas dovanoja man klestėjimą. Mano finansiniai sunkumai kelia nerimą, bet pasirenku šiandien gyventi ramiai ir daryti tai, ką galiu geriausiai.“ Mūsų minčių išdėstymas dar labai stiprią įtaką mūsų gyvenimui. Kasdien kelkimės su džiaugsmu. Kasdien būkime pasirengę naujiems laimėjimams.
Vieną ankstų rytą vaikščiojau parke ir stebėjausi, girdėdamas daugybę įvairių paukščių balsų. Jie džiaugėsi ta diena. Jie čiulbėjo labai garsiai. Jie skleidė daug linksmų garsų. Atrodė, kad jie švenčia ir puotauja. Mąsčiau: „Kaip galite džiaugtis šiandien, kai daugeliui žmonių šiandien sunku? Atrodo, kad jums nerūpi jokie sunkumai.“ Mąsčiau apie tai, kodėl jie laimingi. Jie žinojo laimės paslaptį. Jie buvo laimingi, nes jie neskaitė ryto laikraščio naujienų. Jie nežinojo, kad ekonomika nusmuko. Jie žinojo, kad jų dangiškasis Tėvas viską valdo. Jie žino, kad jis rūpinasi jais. Jie džiaugiasi ir gėrisi kiekviena diena, nežiūrėdami sunkių sąlygų.
Kasdien ryte kelkimės su giesme širdyje. Kelkimės su šlovinimo giesme. Eikime iš namų su šypsena. Per visą dieną pasirinkime džiaugsmą ir išlaikykime jį. Šventasis Raštas sako: „Visuomet džiaukitės /1 Tes 5, 16/.“ Kada turime džiaugtis? Ar tada, kai viskas sekasi? Ar tada, kai kiti su mumis elgiasi teisingai? Ar tada, kai ekonomika stipri? Apaštalas Paulius moko mus džiaugtis nuolat. Turime džiaugtis kai tamsu ir kai saulėta. Turime džiaugtis tuomet, kai sunku ir kai gera. Kai sunku, prisiminkime, kad Dievo meilės galia veikia nuolat. Gal dabar labai tamsu mūsų gyvenime. Prisiminkime, kad Dievas šviečia be pertraukos. Tą šviesą dabar tik laikinai užstoja piktojo sukurti debesys mūsų kasdienybėje. Tai laikini debesys. Jie negali pasilikti amžinai. Jo saulė vėl švies mūsų gyvenime. Neleiskime, kad jie atimtų mūsų džiaugsmą. Pasirinkime ir išlaikykime džiaugsmą. Nuolat laikykimės teisingo požiūrio.
Kai patiriame įžeidimus, neteisingumą ir sunkumus, prisiminkime, kad per juos einame į pergales, paaukštinimą, naujus turtus. Kelias į sėkmę veda mus per nesėkmes. Sunkumai visada stiprina, moko, ugdo ir ruošia mus naujiems laimėjimams. Šventasis Raštas sako: „Mes taip pat didžiuojamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas gimdo ištvermę, ištvermė – išbandytą dorybę, išbandyta dorybė – viltį /Rom 5, 3-4/.“
Gal sunki finansinė padėtis arba verslo sulėtėjimas kelia mums nerimą. Gal gydytojo diagnozė kelia mums baimę. Lengva pasiduoti negatyvumui sunkiu metu. Tačiau Dievas skatina išlaikyti ramybę sunkumuose. Šventasis Raštas moko: „Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus. /Jok 1, 2/“ Tai atrodo nelogiška. Kodėl reikia išlaikyti džiaugsmą sunkumuose? Kai prarandame džiaugsmą, mes prarandame savo stiprybę. Norėdami išlaikyti stiprybę, turime išlaikyti džiaugsmą.
Sunkumus visada gauname kaip išbandymą vedantį į naujus laimėjimus, paaukštinimą, naujas galimybes, naujas pajamas. Kiekvienas įžeidimas padaro mus stipresnius. Kiekviena nesėkmė moko mus išminties ir teisingų pasirinkimų. Kiekvienas sunkus santykis ugdo mūsų ištvermę ir kantrybę. Kiekvienas iššūkis stiprina mūsų atsparumą. Priimkime sunkumus kaip Dievo dovaną, kuri padeda mums kurti patį geriausią gyvenimą, kuriam esame pašaukti.
Dvasia visų gerovei
2025 06 08
Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui. /1 Kor 12, 7/
Pakalbėkime apie Dvasią, kuri veikia visų gerovei. Per Krikštą visi esame gavę Šventąją Dvasią, kuri šiandien veikia mūsų gyvenime. Ji veda mus, ji gydo mūsų kūną ir protą, ji įkvepia mus dideliems darbams. Ji drąsina mus, moko mus, keičia ir stiprina mus kiekviename žingsnyje. Ji darbuojasi visų gerovei - bendram labui.
Kai stovykloje vakare uždegamas laužas, visi renkasi prie jo. Laužo šviesa traukia visus. Niekas nenori pasilikti tamsoje. Ugnis šviečia tamsoje, šalina tamsą, nušviečia viską aplinkui. Kaip ugnis taip ir Šventoji Dvasia šviečia mums. Ji traukia mus prie savęs. Ji rodo mums kelią. Ji parodo mums, ką turime pasirinkti. Ji suteikia mums išmintį, kurios mums reikia darant teisingus pasirinkimus.
Vienas vyras vieną rytą verkė savo darbo vietoje. Daugelį metų jis toje įmonėje darbavosi, kasdien bendraudamas su būsimais įmonės partneriais ir pasirašydamas sutartis su jais. Šis 52 metų vyras verkė ir pasakojo apie tai, kas įvyko tą rytą. Tą rytą jis turėjo pasirašyti sutartį su nauju įmonės parneriu. Visos derybos vyko sklandžiai. Viskas buvo paruošta jų bendradarbiavimo pradžiai.
Tačiau visą naktį jis negalėjo užmigti. Vidinė nuojauta jam sakė, kad tai klaidingas žingsnis. Kai mąstė apie sutarties pasirašymą, jis jautė labai stiprų vidinį prieštaravimą ir nerimą. Jis nusprendė dar kartą paieškoti informacijos apie to partnerio veiklą. Staiga internete jis surado informaciją apie tai, kad jis jau daug žmonių apgavo ir sugriovė verslus. Jis verkė, nes jis tą rytą atpažino nusikaltėlį. Vidinis balsas patarė jam nepasirinkti šio žmogaus. Jis verkė, nes džiaugėsi ir stebėjosi Šventosios Dvasios stebuklingu vedimu ir jos labai praktišku bei išmintingu patarimu.
Kai apaštalai gavo Šventąją Dvasią, jie jautė, kad kažkas degė jų širdyse. Šventoji Dvasia dažnai vaizduojama kaip ugnis. Ji šviečia mums. Ji rodo, ką turime daryti ir ko nedaryti, kaip elgtis ir susivaldyti. Ji nurodo su kuo draugauti, kokį žmogų pasirinkti, kokį darbą pradėti, kur investuoti savo pinigus. Ji pažįsta tą žmogų, su kuriuo susitinkame, bendraujame arba draugaujame. Ji pasako, su kokiais žmonėmis bendradarbiauti ir nuo kurių pasitraukti. Ji rodo, kokiais verslo arba veiklos pasiūlymais ir galimybėmis pasinaudoti, kokių vengti. Šventoji Dvasia yra labai praktiška. Ji visada veda į laimingą gyvenimą.
Ugnis duoda mums ne tik šviesą, bet ir šilumą. Ugnis sušildo žmogaus sušalusį kūną. Šaltą dieną žmonės stengiasi surasti sausų malkų, sukurti laužą ir sušilti prie jo. Taip pat ir Šventoji Dvasia sušildo žmogaus sielą. Ji guodžia ir ramina tą, kuris patyrė netektį, nesėkmę, įžeidimą, vienišumą. Ji apkabina, sušildo ir nuramina vargstantį žmogų. Ji visada su mumis, kai nieko kito nėra su mumis. Ji su mumis, kai mes esame apgauti, apvogti, pažeminti, įskaudinti, vieniši. Ji visada su mumis, kai verkiame, kai jaučiamės vieniši namuose, kai liūdime dėl netekties. Ji bus su mumis, kai mus paliks brangiausias žmogus, gyvenimo draugas, sutuoktinis. Jos vardas Šventoji Dvasia. Ji visada šalia mūsų pačią sunkiausią dieną ir tamsiausią naktį.
Ugnis ne tik šviečia ir šildo, bet ir naikina. Šventoji Dvasia sunaikina visa tai, kas nereikalinga mūsų gyvenime. Ji nuvalo mus, išgrynina, atnaujina. Ji gydo ligas, šalina silpnybes ir priklausomybes. Ji nuvalo mūsų nuodėmes, kaltes, nuoskaudas. Tai nėra labai malonus dalykas. Bet tai labai reikalingas ir naudingas procesas.
Kai aukso rūda gryninama, ji supilama į didelius indus ir kaitinama ugnimi tam, kad atsiskirtų nereikalingos priemaišos. Po to indas atšaldomas ir nuimamos priemaišos iš to indo. Paskui rūda vėl kaitinama ugnimi tam, kad atsiskirtų dar daugiau priemaišų. Vėl atšaldoma ir vėl kaitinama. Tai kartojama tol, kol auksas tampa švarus, išgrynintas, išvalytas. Šventoji Dvasia panašiai elgiasi su mumis. Ji degina mus ir apvalo mus nuo visokių silpnybių, ligų, kalčių, prisirišimų. Ji šalina visas kliūtis, kurios trukdo Dievui veikti mūsų gyvenime.
Kai prašome Dievą pagalbos, kai prašome išgydymo, sveikatos, ramybės, laimingos šeimos, sėkmės darbe, kartais Šventoji Dvasia kaitina ir degina mus. Ji degina mus savo ugnimi tam, kad taptume švarūs ir atviri Dievo palaimai. Ji degina mūsų blogus įpročius, baimes, melą, neapykantą, pavydą. Ji atnaujina mus, sustiprina mus. Ji ugdo mūsų išmintį, drąsą, gerumą, galią, ištvermę, atsparumą, kūrybingumą. Ji padeda mums kurti laimingą, turtingą, sveiką, ramų ir šventą gyvenimą.
Kiekviena diena yra Dievo dovana. Ji ypatinga, nepakartojama, unikali, vienintelė. Dalis žmonių praleidžia ją būdami pikti, nuliūdę, praradę drąsą, mąstydami tik apie tuos, kurie juos įžeidė, juos apkalbėjo, atstūmė arba jiems pakenkė. Kiti pasirenka eiti per sunkumus su dėkingumu, džiaugsmu, entuziazmu ir optimizmu. Blogio sėklos negali augti dėkingoje širdyje. Kai kiekvieną rytą dėkojame Dievui už naują dieną, atkakliai darbuojamės siekdami savo svajonių, mes esame laimingesni. Mes lengviau ir greičiau pasiekiame daugiau savo tikslų. Kai žvelgiame su viltimi į ateitį, tikėdamiesi gerų dalykų, tarnaudami kitiems, tuomet priimame vis daugiau Šventosios Dvasios dovanų, kurios yra mums parengtos ir nuolat siūlomos.
Neribota jėga
2025 06 01
„Kokia nepalyginama jo galybės didybė mums tikintiesiems, veikiant jo neribotai jėgai. /Ef 1, 19/“
Pakalbėkime šiandien apie mūsų neribotą jėgą. Šventasis Raštas primena, kokia galia saugo mus. Ji gali išgelbėti mus net iš pačios sudėtingiausios situacijos. Ji gali padėti mums išgydyti bet kokią ligą, pašalinti bet kokį trūkumą, įveikti bet kokią piktosios dvasios sukurtą kliūtį. Joks trūkumas, neteisingumas, įžeidimas, nesėkmė, netektis negali mums pakenkti. Mes turime neribotą jėgą, kuri nuolat veikia visose mūsų gyvenimo srityse.
Vieno filmo kūrėjų grupė filmavo sceną, kurios metu sraigtasparniu virš ežero paviršiaus skrido pagrindinis filmo aktorius ir pilotas. Sraigtasparnis skrido labai žemai arti vandens paviršiaus, nes aktorius turėjo perduoti kažką žmonėms, esantiems laive. Netikėtai pakilęs vėjas pradėjo stipriai stumti sraigtasparnį. Pilotas nebegalėjo suvaldyti jo. Jis krito į vandenį ir greitai pasinėrė gilyn. Po 30 sekundžių į paviršių iškilo pilotas. Jis buvo sveikas. Visi laukė, kada iškils jo keleivis. Praėjo viena minutė, dvi minutės, trys minutės, keturios minutės. Po penkių minučių aktorius iškilo į paviršių. Jis irgi buvo gyvas ir visiškai sveikas.
Po to jis pasakojo, kad po smūgio į vandenį, jis buvo visiškai bejėgis. Negalėjo pajudinti nei rankų, nei kojų. Jis nežinojo, ką daryti. Jis sakė: „Dėkoju gelbėtojui baltais drabužiais, kuris sugriebė mane už marškinių, ištraukė mane iš sraigtasparnio ir pastūmė mane iš ežero dugno į vandens paviršių.“ Visą įvykį stebėję žmonės jam sakė: „Apie ką tu kalbi? Ten nebuvo jokio gelbėtojo. Niekas nešoko į vandenį gelbėti tavęs.“ Jis atsakė: „Tuomet dėkoju Dievui už tai, kad jis mane išgelbėjo.“
Šventasis Raštas sako: „Kai brisi per gilius vandenis, būsiu su tavimi, – upėse tu nepaskęsi. Kai eisi per ugnį, nesudegsi, – liepsnos tavęs nepraris, nes aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, Izraelio Šventasis, kuris tave gelbsti /Iz 43, 2-3/.“ Galbūt šiandien mes einame „per gilius vandenis, liepsnojančią ugnį.“ Mes žinome, kad visa tai negali pakenkti mums. Mes galime išlikti sveiki ir stiprūs, nes mūsų pusėje galingiausia visatos jėga.
Vienas medžiotojas savo namuose valė šautuvą. Netikėtai jis iššovė. Kulka pataikė jam į smakrą ir pervėrė jo smegenis. Sužeistasis buvo greitai nuvežtas į ligoninę. Ten jį apžiūrėjęs gydytojas, pastebėjo, kad sužeidimas buvo labai nedidelis, nes kulka pataikiusi į jo dantų protezą šiek tiek pakeitė savo kryptį ir nepalietė gyvybiškai svarbios smegenų dalies. Ji pralėkė 1 milimetro atstumu nuo labai pažeidžiamos smegenų dalies. Gydytojas tvirtino, kad vyras buvo tik 1 milimetro atstumu nuo mirties. Dantų protezas apsaugojo jį. Žmoguje slypi neribota jėga, kuri panaudoja net dantų protezą tam, kad apsaugotų jį.
Šventasis Raštas sako, kad malonė apdengia mus kaip skydas. Joks fizinis arba dvasinis priešas negali mūsų įveikti. Mes esame ramūs, drąsūs, nes nešiojamės savyje neribotą galią, kuri padeda mums įveikti visas kliūtis, ligas, smūgius. Niekas negali pakenkti mums.
Vienas parduotuvės darbuotojas buvo užpultas ginkluoto plėšiko. Jis liepė pardavėjui atidaryti pinigų seifą. Išsigandęs žmogus negalėjo greitai atidaryti seifo. Jo rankos drebėjo. Jis negalėjo tiksliai surinkti reikiamų seifo užrakto skaičių. Vagis susinervino, staiga šovė jam į krūtinę ir išbėgo iš parduotuvės.
Parduotuvės lankytojai, kurie tuo metu slėpėsi už lentynų, skubėjo padėti sužeistajam. Tačiau jie greitai pastebėjo, kad nebuvo jokio kraujo ant sužeistojo kūno. Vyro švarko vidinėje kišenėje įdėtas mobilusis telefonas apsaugojo jį nuo žudiko kulkos. Visi labai stebėjosi, kad vyrui taip pavyko išvengti mirties. Jį apžiūrėjęs skubios pagalbos specialistas pasakė: „Tau labai pasisekė šį kartą.“ Vyras atsakė: „Tai nebuvo laimingas atsitiktinumas. Tai buvo Dievo malonė. Ji pasirūpino, kad tas telefonas būtų tinkamoje vietoje.“
Visi mes turime neribotą jėgą savyje. Ji saugo mus nuo mūsų priešų. Ji visada saugo mus nuo mirties tuomet, kai dar neturime išeiti iš šio pasaulio. Sunkiu metu nekalbėkime apie tai, kokios didelės mūsų problemos. Kalbėkime apie tai, koks galingas mūsų Dievas. Kartokime tikėjimo žodžius: „Aš galiu įveikti visus savo sunkumus. Manęs negali įveikti ši liga, priklausomybė, konfliktas, trūkumas ir joks kitas priešas. Aš viską galiu, nes Kristaus galia veikia manyje.“ Mes turime kartoti tokius žodžius ne tam, kad mes prisimintume tai, bet tam, kad mūsų sielos priešas, kuris mus atakuoja, girdėtų.
Sunkiu metu labai svarbu atkreipti dėmesį į savo mintis. Kai mąstome apie ligos sunkumus ir galimas pasekmes, mes leidžiame ligai įveikti mus. Kai mąstome apie santuokos ir šeimos problemas, mes neleidžiame savo neribotai jėgai veikti mūsų santykiuose. Sunkiu metu turime tikėti šia galia ir daryti gera kitiems. Kai sunku, kartokime: „Ši liga neįveiks manęs. Mano santuoka klestės. Turiu slaptą ir galingą ginklą. Mano priešai neturi jokios galios man. Neribota jėga veikia manyje ir padaro mane galingu.“ Tokie tikėjimo žodžiai ir meilės darbai padės mums panaudoti neribotą jėgą, kuri slypi kiekviename iš mūsų.
Mums duota didžiulė galia įveikti visas ligas, konfliktus, silpnybes, priklausomybes ir kitus savo priešus. Prisiminkime, kas mes esame, kas mus sukūrė, kas mus globoja ir veda. Kai patiriame sunkumus, prisiminkime, kad jie laikini. Mums duota galia yra amžina. Tikėkime, kad ji jau dabar šalina mūsų ligas, finansinius ir materialinius trūkumus. Ji nuvalo, gydo, keičia, stiprina, atnaujina mus. Ji padeda mums kurti sveiką, sėkmingą, turtingą, ramų, laimingą ir ilgą gyvenimą. Ji padeda mums ruoštis ir amžinajam džiaugsmui ir laimei.
Kun. Rytis Gurkšnys